Ne toks ir baisus Alice Cooper cirkas

Posted: rugsėjo 23, 2011 in Kita

“Ponai ir ponios, sveiki atvykę į antrąjį mano košmarą” – jau nuo albumo viršelio sveikinasi Alice Cooper. Cirkas atvažiavo! Durys netrukus atsidarys, prie kurių nerimstančią minią pasitinka liūliuojantis ir širdžiai malonus “I Am Made Of You“, pasižymintis ramiu ir lyrišku gitaros skambesiu ir tokiu pačiu Alice vokalu.

Kaip ir daugelio pasirodymų, pradžia skamba standartišku roko ritmu, kol nepasigirsta duslus pianinas kviečiantis užeiti vidun ir pasivažinėti pabėgusiu traukinuku.

Po gan nuobodaus pasivažinėjimo  arenoje pasirodo “Last Man On Earth“. Cirko palapinė skendi tamsoje, fone pluša klounai, žonglieriai, akrobatai, o pačiame centre skambant kabareto muzikai, apšviestas ryškios šviesos, pasidabinęs fraku ir cilindru, o rankoje laikantis lazdelę, stovi pats Alice Cooperis. Būtent tokią viziją sukuria 5-tasis albumo takelis.

Įsižiebia šviesos ir šou prasideda! Įsisiautėję artistai sukasi pašėlusiu Rock’N’Rollo ritmu skambant “The Congregation” ir “I’ll Bite Your Face Off”.

Pasirodymas tęsiasi su disco elementais, o “Disco Bloodbath Boogie Fever” – trepsėti privers net didžiausią niurzgą.

Scenoje pasirodo svečiai iš požemio, klajojančių brolių trupė “Ghouls Gone Wild”, deja, jų pasirodymas nė iš tolo neprilygsta kruvinajam bugiui.

Šviesos prigęsta ir Alice tampa romantiškas. “Something to Remember Me By” – viena iš tų gerų seno roko baladžių, tik pasirodymas kažko primena Bitlus. Dar keletas standartiškų ir jau šimtą kartų matytų pasirodymų, o ir Alice Cooperis atrodo pavargo, tad sceną atiduoda instrumentalistams “The Underture”. Pasirodymą pagyvinantis instrumentalas – viso pasirodymo santrauka, po kurios į sceną grįžta ponas Cooperis pranešdamas, kad jau viskas, jau pabaiga, laikas keltis, atlikdamas paskutinį kūrinį “Under the Bed”, po kurio lankytojas tampa daugiau mažiau patenkintas visu šou.

Už papildomą mokestį Alice nesibodi parodyti jį išgarsinusių “Poison“, “The Black Widow” ar “No More Mr. Nice Guy” numerių.

Einant iš palapinės kažkur dar girdisi “We Gotta Get Out Of This Place” ir darosi apmaudu, kad šis pasirodymas nepateko į pagrindinį šou, nes skamba žymiai geriau, nei kai kurie oficialiosios dalies numeriai.

Bendrai galėčiau sakyti, jog atskiri šou elementai verti tų pinigų, kurių prašo Alice Cooper’is, gaila jų per mažai, nors jų kokybė greičiausiai atsveria kiekybę. 8/10

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s