2011m. Matijas van Heijningenas jaunesnysis jau trečią kartą pasakos Džono W. Kampbelo jaunesniojo novelės “Who Goes There?“ istoriją apie keistą padarą, tampantį savo aukomis. Pirmą kartą padaras pasirodė 1951m. Howardo Hawkso juostoje “The Thing From Another World“ (kurios deja neteko matyti). Antrą 1982m. – Džono Karpenterio “The Thing“.
Pastarajame iš kosmoso atskrido padaras siekiantis užvaldyti žmoniją. Žinoma, bet tai nėra įtin svarbu, nes visas filmas turėjo būti daugiau paranojinis ir psichologinis trileris, negu groteskiškas siaubiakas. Kad ir kaip ten turėjo būti, negaliu sakyti, kad The Thing paliko blogą įspūdį, bet jeigu Džonas Karpenteris būtų labiau įsigilinęs į veikėjų psichiką ir baimę, balas būtų žymiai aukštesnis, nes dabar lieka tik mažos, Antarktį tyrinėjančios, mokslininkų grupelės kova su ateiviu iš kosmoso ir pačiais savimi.
8/10
Coldplay visuomet buvo viena iš tų grupių, kurios sugebėdavo pažadinti sušalusią sielą. Po hitu tapusio debiutinio “Parachutes“ sekė dar du kone identiški albumai, bet niekam tas nerūpėjo, nes muzika kalbėjo pati už save, o grupė rado savo sėkmės formulę. Paskutiniu studijiniu įrašu “Viva la Vida“ kolektyvas bandė belstis į plačiosios masės duris, pasiūlydami greitesnį, pozityvesnį, negu jiems būdinga, albumą, kurio antrasis singlas, tokiu pačiu pavadinimu, iki šiol skamba radijo stočių eteryje.
Ryanas Reynoldsas arba Halas Džordanas – eilinis, praeities demonų kamuojamas, vyrukas iki kol vieną dieną “nevykėlio“ gyvenimą, kaip jau įprasta, pakeičia nežemiškos jėgos. Veikėjas gauna super galių ir vietoj eilinio lūzerio, turim drąsų visatos gelbėtoją.
Romantinių juostų, keptų pagal tą patį receptą, iš Holivudo orkaitės ištraukiama šimtai, o jas pagardina tokių aktorių kaip George Clooney, Julia Robberts ar Jennifer Aniston pasirodymas. Apmaudu, kad būtent jie ir gelbsti tokius filmus nuo visiško fiasko. Tuo tarpu Flipped arkliukas ne garsios pavardės, o paprastas, bet šiltas ir prikaustantis scenarijus ir šviežia, bet kokybiška ir įtikinanti vaidyba.
kinoGIDAS 