Vos perskaitęs scenarijų, Johnny Deppas žinojo koks absurdiškas ir keistas bus šis filmas, bet nenorėdamas visą gyvenimą būti TV serialo saldainiuku sutiko filmuotis Johno Waterso miuzikle. Galutinis rezultatas gavosi panašus į tą, kurio tikėjosi ir filmo žvaigždė, visgi Cry-Baby išėjo pilnas įvairių senuose filmuose sutinkamų simbolių, Beni Hilo Šou lygio humoro, lėkštų dialogų, bet taikliai pavaizduotų įvairiausio plauko stereotipų ir situacijų, svaiginančio šėlsmo ir patrakusio, paties Johnny Deppo atliekmo, rokenrolo. Tokio, kaip ir tas jaunatviškas maksimalizmas, kuriuo užsikrėtę visi maištaujantys paaugliai.
Gal kartais kyla asociacijų su kitu panašios tematikos miuziklu, bet Verksnys sugebėjo įtikinamiau pagauti tą nutrūktgalvišką šešto dešimtmečio paauglių dvasią ir netapti tokiu mergaitiškai lipšniu, kaip Johno Travoltos vedamas Grease.
7/10
kinoGIDAS 