Prisipažinsiu, jog niekada nebuvau artimiau susipažinęs su Konan Doilio kūryba, todėl iš pirmojo Guy Ritchie Holmso pagaliau tikėjausi pažinti šį kultinį personažą. Rezultatas gerokai nuvylė ir papiktino, mat tikėjausi ne tokio lengvabūdiško pono Holmso vaizdavimo, bet ilgainiui į tą reikalą ėmiau žiūrėti kitu kampu ir tai ką Guy Ritchie mums davė, patapo išties kokybiška pramoga.
Pats Guy Ritchie visuomet garsėjo Tarantiniško kino gamyba, o visi režisieriaus filmai turėjo ypatingą, tik jam būdingą, istorijos pasakojimo prieskonį.
Iš antrojo Šerloko Holmso, be abejonės, norėjau kažko panašaus, tad jeigu laukiate didžiulės paslapties – jos čia nebus. Antrasis Holmasas sulipdytas iš kelių, per visą filmą išbarstytų mažų galvosukių, o kartais ir visai nepastebimų mįslių, kurias kuo greičiau įminti skuba Robertas Downis jaunesnysis ir jo partneris Jude Law. (daugiau…)
kinoGIDAS 