My Week With Marilyn / 7 Dienos Ir Naktys Su Marilyn Monroe (2011)

Žiūrėdamas biografinį filmą visuomet tikiuosi ten rasti nemenką dalį biografijos. Toks buvo Elvis, toks ir Nowhere Boy ir Walk the Line, Ray, bei daugelis kitų. To paties laukiau ir iš My Week With Marilyn, tik čia, riedant titrams aplanko skaudus nusivylimo kartėlis. Galbūt tokie Kolino prisiminimai, pagal kuriuos statytas filmas, galbūt toks režisieriaus sprendimas. Kad ir kaip ten būta, gaila, kai potencialus biografinis kinas pasirenka meninę išraišką, bet netgi praėjus kelioms dienoms, savaitėms, mėnesiams, vis dar nepavyksta iš galvos išmesti tų svajingų, žaismingų ir spindinčių Merilyn, o gal liaupsinti reikėtų Michelle Williams, akių ir šypsenos.

Kad ir kokia kerinti būtų panelė Monroe Simonas Curtis vaizduoja ją, kaip savimi abejojančią naivią būtybę, kur po tobulumo kauke slepiasi išsigandusi mergaitė. Nežinia ar jos išties tokios būta, ar tai tiesiog perdėtas įsijautimas į filmo personažą, bet kad ir kokią kaukę dėvėtų Marilyn, jos personai abejingų nelieka.

8/10

The Untouchables / Neliečiamieji (1987)

Ką jau ką, bet gangsterius De Niro vaidinti išties moka. O kas labiausiai istorijoje pagarsėjęs mafijozas, jei ne pats Al Capone. Būtent šią personą Neliečiamuosiuose ir įkūnija vienas geriausių praėjusio šimtmečio aktorių, kurio trumpi, epizodiniai pasirodymai ekrane, sukelia euforiją ir nepaliaujamą žavėjimąsį šio žmogaus talentu. Visą likusį laiką ima gal ne toks ir garsus, ne toks ir kietas, bet savo karjeroje taip pat neblogų vaidmenų turintis Kevinas Kostneris – gerietis faras su keliais pagalbininkais, bandantis sučiupti geriausią iš geriausių.

Tuo tarpu viskam pagardinti Brianas de Palma sukūrė ne tik kad autentišką to meto atmosferą, kuri įtraukia taip, jog imi jausti lyg pats gyventum ir dalyvautum visame Al Capones gaudymo procese, bet ir parodė, nors ir minimaliai, subtilų ir švarų mafijos operavimą ir nubrėžė ribą tarp apsmunkakelnių nygerių, kurie laiko save gangsteriais ir tikro džentelmeniško mafijozo.

9/10

The Shining / Švytėjimas (1980)

Po filmo pasirodymo įvertinimai buvo neįtin palankūs Kubrickui, bet laikui bėgant žmonių nuomonė ėmė keistis. Nesuprantu kaip, turbūt pagal garsiausią Styveno Kingo novelę statytas ir vienu geriausiu visų laikų siaubo filmų tituluojamas Švytėjimas sugebėjo IMDb gauti 8.5 balo įvertinimą. Paties Kingo teigimu, Kubrickas visiškai nesugebėjo pajusti knygos šiurpulio ir užuot pastatęs siaubo filmą apie klaustrofobišką viešbutį, juostos pamatus sulipdė ant veikėjų charakterių.

Iš jokio siaubo nekeliančio Kubricko Švytėjimo išėjo dar vienas stipriai pervertintas trileris su siaubo filmui būdinagais rekvizitais, kuriame varlės balsu kurkiantis vaikas ir net beisbolo lazdos laikyti nemokanti žmona bando išgyventi, pavažiavusio sutuoktinio terorą. Iš gilios pūsnies Švytėjimą traukia tik manjakiška Jacko Nicholsono vaidyba.

6/10