Iškart įspėju, kad tai kitoks filmas, nei visi esame pratę. Tai filmas iš tų laikų, kai kinas buvo šviežias reiškinys. Tai filmas, kurio metu britai atsistoję išėjo ir paprašė grąžinti pinigus, nes jame nebuvo garso. Tai duoklė nebyliajam kinui.
Artistas neturi jokių specialiųjų efektų, neturi kažkokio intriguojančio ir kvapą užimančio scenarijaus, galų gale, neturi net ir eiliniam filmui būdingo veiksmo. Vis gi juosta įtraukia į savo nespalvotą ir nebylų pasaulį iki pat paskutinės minutės ir niekada nežinai, kada ir kaip įvyks lemtingas posūkis ir pono Valentino istorija pasibaigs. Jeigu tai jūsų neužveda, filmas paperka savo nuoširdumu, jausmais ir tobulai sumontuotomis nebyliomis scenomis be garsų, kuriuos esame pratę girdėti, garsų, kuriuos bando piešti mūsų vaizduotė, bet jų nebuvimas tik suspaudžia širdį ir pajunti, vis dar neišblėsusią, nebylaus kino sielą.
9/10
kinoGIDAS 