Nemėgstu 3D. Oi nemėgstu. Ir ne tik dėl to, kad mano regėjimas nesugeba sufokusuoti 3D vaizdo, ar dėl nepatogių, nosį spaudžiančių ir galvos skausmą sukeliančių akinių, bet ir iš principo, nes viskas dabar kuriama dėl mados ir pinigų. Bet noras pamatyti Džoną Karterį šį kartą buvo stipresnis. Tad ar buvo verta žvairomis stengtis pamatyti 3D efektą ir kęsti diskomfortą ir akių skausmą?
Iš pat pirmųjų anonso vaizdų susidariau nuomonę, kad Karteris bus kažkas tarp Avataro ir Konano. Klydau. Džonas Karteris yra šiek tiek daugiau nei pramoga treninguotiems bičiukams, atėjusiems pažiūrėti į raumeningą vaikiną, spardantį marsietiškas subines. Prie viso to, Džonas Karteris siūlo puikų, potencialiai nenuspėjamą ir ganėtinai išbaigtą, tačiau porą klaustukų paliekantį, scenarijų: gal tai kabliukai į tęsinį, gal paskatinimas skaityti knygą, kuria ir paremtas filmas. Galų gale visą tą veiksmą Andrew Stantonas pabarsto skoningu humoru ir charizmatiška Tarkų rase. (daugiau…)
kinoGIDAS 