Archyvas pagal 21 kovo, 2012


Kaip ir Jared Leto, taip ir Timberleikas smarkiau žiba kine, nei muzikoje, tik ir apie jo vaidybą sunku pasakyti kažką labai pozityvaus. Standartas. Toks jis ir Įkalintuose Laike.

Filmas turėjo gana nemažai potencialo tapti egzistenciją ir gyvenimo prasmę nagrinėjančia drama, juolab kai pamatai pastatyti ant intriguojančios ir unikalios pasaulio sistemos. Užuot  buvęs niūrus ir slegiantis Įkalinti Laike nevengia kičo ir tampa dar vienu veiksmo trileriu, arba Boni ir Klaido atpasakojimu. Keletas puikių idėjų apie gyvenimą ir mirtį, apie beprasmišką brangaus laiko švaistymą, kuris čia sutapatinamas su gyvybe, lieka neišplėtotos.

Iš potencialaus šedevro Įkalinti Laike virsta trupučiu daugiau, nei nykiu vidutinioku. O galėjo būti atvirkščiai.

6/10


Jau iš plakato susidariau tvirtą nuomonę, kad iš šio filmo nieko doro nebus. Žiūrėjau, nes mėgstu Spielbergą. Akį traukė ir tie keli, anonse demonstruoti, karo vaizdai, nes žinau ką sugeba ponas Spielbergas.

Kritikai ir kino mėgėjai rėkė, koks jausmingas ir šiltas šis filmas, bet viso labo tai niekuo nejaudinanti pasaka apie Simarono žirgą mūšio lauke, kur ašarą spausti padeda ir herojiškos tematikos, bet erzinantis ir kvailai skambantis, garso takelis. O ir tas pats karas nelabai panašus į karą. Iš Spielbergo tikėjausi daugiau. Bent jau iš techninės pusės.

Aišku mergaitėms patiks sentimentali arkliuko ir berniuko draugystė, o aš verčiau dar kartą pažiūrėčiau Oweno Wilsono ir jo šuns Marlio istoriją.

5/10