Turbūt visi sutiks, kad Shia LaBeof, kaip ir Piterį Parkerį suvaidinęs Toby Maguiras, aktorystės talentu nepasižymi. Bet ar mes tokius filmus žiūrim dėl aktorių darbo ir scenarijaus įmantrybių? Mums patinka Žmogus Voras ir akį maloninantys efektai. Taip ir Transformeriai.
Galbūt šitaip kalba nostalgija, galbūt meilė specialiesiems efektams, o galbūt tas veiksmo ir metalinių subinių spardymo troškulys, bet kol neišmoksime nustoti kabinėtis prie scenarijaus klišių ir medinių aktorių, nesugebėsime mėgautis reginiu, kurį mums kūrė M. Bayus. Aišku kartais prisikabinti reikia, bet ne čia. Čia būtina atsipalaiduoti, išjungti bet kokį turimą mąstymą ir pasinerti į deceptikonų ir Bayaus kuriamą destrukciją, įstabiai atliktą animatorių darbą ir iki smulkiausių detalių suprojektuotus robotus.
8/10
Visuomet girdžiu nuomonę, kad superherojų filmai esą lėkšti ir kuriami vien dėl pinigų. Nors Nolanui beveik pavyko išlįsti iš tų rėmų, “didieji“ kino kritikai nesiliauja į juos kišti kone kiekvieną Marvel Studijos filmą. Aišku jie teisūs, bet jų vertinimo standartai toli gražu neteisingi. Visiškai nėra prasmės lygiagrečiai statyti Donie Darko ar kitą tokio kirpimo darbą su X-menų ar bet kuriuo kitu superherojų filmu. Aišku Žalioji “Lempa“ stipriai prasilenkė su bet kokiais kokybės standartais ir jį net sunku lyginti su kitais komiksais remtais projektais.
kinoGIDAS 