Patinka man mėgstamų herojų sugrįžimai. Kad ir po metų, kad ir po dešimties. Nors niekada nesitikiu, kad iš tokių filmų kaip Vyrai Juodais Drabužiais gausis kažkas išskirtino, vis tiek negaliu sau leisti nepažiūrėti. Galiu iš karto užbėgti už akių ir pasakyti, kad antrą dalį pranoko, bet… Visada yra bet.
Apsidžiaugiau, kai atrodė, jog trečioji dalis remsis epizodu iš MIB animacijos apie VJD sunaikinimą, bet čia visai kitaip, šiek tiek asmeniškiau. Viskas yra gerai, bet iš to, ką parašė Etanas Cohenas, buvo galima susukti žymiai dramatiškesnę agento Kėjaus istoriją, neprikišant ašarą bandančių spausti Džėjaus praeities momentų, bet turbūt versti mąstyti ir dramatizuoti Sonnenfeldas su Spielbergu nesiryžo.
Filmui svorio pridėjo įmetę ateitį matantį ateivį. Trumpiau – kažką panašaus į drugio efektą. Prie pliusų verta paminėti tobulai Willo Smitho ir Tommy Lee Jones (daugiau…)
kinoGIDAS 