Visų išgirtas ir aukštus įvertinimus renkantis Scorcesses Taksi Vairuotojas pasirodė esąs lėtas, ganėtinai nuobodus ir melancholiškas, jokiu įtemptu veiksmu nepasižymintis kinas, kurį, atrodo, iš duobės traukia purvinos Niujorko gatvės ir Robertas De Niro.
Išjungti neleido dvi mėgstamos pavardės ir tylus Traviso personažas, kuris čia turi tiek daug šarmo, kad tampa toks pat kaip ir filmas. Tylus, suktas, neprognozuojamas. Niekada negali žinoti, kada įvyks lemiamas lūžis, kai tą melancholišką ir purviną atmosferą aptrauks juodi debesys. O to lūžio čia ir lauki, žinodamas, kad jis gali įvykti bet kurią sekundę, o va jau tada prasidės visas linksmumas. Taip ir yra.
9/10
Bernvakaris Australijoje turėjo būti kažkoks tarpinis variantas tarp Pagirių Las Vegase ir Amerikietiškų Vestuvių, bet nerašyta taisyklė, kad klonai ir kelių pasisekusių darbų mišrainės visada šauna pro šalį. Iki Amerikietiškų Vestuvių šičia dar daug vežimų vežti: tiek ir to idiotiško paugliško, bet kažkodėl bent šypseną keliančio, humoro tiek, kad ir veikėjai taptų bent kiek patrauklūs. Pagirių detektyvo prieskonio ir mistikos taip pat nematyti. Tik idiotiškos, visiškai nejuokingos pasekmės po eilinių, turėtų būti, grandiozinių, išgertuvių.
Nesu didelis siaubo žanro mėgėjas. Gal dėl to, kad netenka pamatyti filmo, kuris ištesėtų tai, ką žada, o gal dėl dažniausiai pasitaikančio silpno scenarijaus. Moters Juodais Drabužiais anonsas atrodė būtent tai, ko ieškojau ir, prisipažinsiu, sukėlė nubėgančių šiurpuliukų bangą. Apmaudu, bet žiūrint filmą tokių emocijų nepatyriau. Gal kaltas tinkamos atmosferos nesusikūrimas, gal neįtikinamas Danielio Radcliffo amžius. Filmas daugiau remiamas atmosfera ir išgyvenimais, jausmais, režisierius sėja paniką ir baimę. Dėl to nukenčia scenarijus ir veikėjai. Dialogų stygių būtų galima kompensuoti vaizdais, bet turbūt būtent dėl to ir jaučiasi neišbaigtumas. Dedu pliusą už darbo rimtumą, už tai, kad tai išties siaubo filmas, o ne madinga atvirų skerdynių ir vidaus organų demonstracija.
kinoGIDAS 