Dark Shadows / Nakties Šešėliai (2012)

Timas Burtonas visuomet sugebėjo nustebinti, sukurdamas ryškiomis spalvomis nupieštą pasaulį, o savo mėgstamiausią žvaigždę – Jonny Deppą, paversdamas vis kitokiu personažu, kuris po pastarojo prisilietimo nepalieka abejingų išskirtiniam aktoriaus talentui. Bet kaip ir visi geri dalykai, taip ir Burtono fantazija pasirodo turi ribas. Visas jo tapomas, šiuo atveju, tamsos pasaulis atrodo jau ne kartą matytas, išgyventas. Lyg ta pati scena, tik su kitais personažais.

Nors filme gausu įvairių simbolių ir asociacijų, o dviejų, visiškai skirtingų, šimtmečių priešpriešos vaizdavimas, pagardintas nieko nenutuokiančiu Deppo personažu kelia šypsnį, bet to neužteko, kad juosta pakiltų į didesnes aukštumas.

Galvą lenkiu už į kino ekraną gražintą galantišką ir rafinuotą vampyrą,

Wrath Of The Titans / Titanų Įniršis (2012)

Senovės graikų mitologija remti filmai – retas patiekalas Holivudo virtuvėje. Nors kepami retai, kažkodėl vyrauja tendencija juos patiekti pridegusius. Ilgai lauktas Immortals pasirodė esąs nuobodus ir nevertas viso jam skirto dėmesio.

Titanų Įniršis taip pat neišlindo neapskrudęs. Jis toks pat nuobodus, o visas scenarijus ir veiksmas atrodo tempiamas iki tų kelių paskutinio mūšio minučių, kurias tik ir verta žiūrėti. Visa kita iki tol tik pusantros valandos Persėjo klajonių, Dzeuso ir Hado aimanų ir nuoskaudų, bei gausybė, atrodytų, visiškai nereikalingų ir neįdomių scenų. Mitiniai gyviai nors ir atrodo techniškai gražiai, bet neįtikinamai. Kovos turėtų būti įspūdingos, bet mačiau geriau.

Liūdna, nes taip ir netenka sulaukti kokybiško antikos eros kino.

5/10

Project X / Projektas X (2012)

Projektas X ištesėjo tai, kuom taip gyrėsi. Tikėtis iš jo daug nereikia, nors gerai pagalvojus, nerandu nė vienos rimtos priežasties, dėl ko jį išvis verta žiūrėti. Turbūt mane vedė smalsumas pamatyti taip stipriai išreklamuotą vakarėlį, smalsumas, per kurį dažnai tuščiai iššvaistau laiką.

Trijų nevykėlių vakarėlio filmas nepasirodė kažkuo ypatingas, o ir pati juosta susukta taip, lyg žiūrėtum filmuotą medžiagą iš praėjusios ūliavonės. Už tai galiu duoti pliusą operatoriui, nes ši technika pasiteisino. Daugiau nieko įmantraus čia rasti nepavyko.

Žiūrėti verta nebent draugų kompanijoje suvartojus didelį kiekį alkoholio arba lietui beldžiant į langą, kai dūšią aptraukia pilki debesys ir viskas atrodo nereikšminga. Nors nemanau, kad pastaruoju atveju šis filmas padėtų. 4/10