The Dark Knight Rises / Tamsos Riterio Sugrįžimas (2012)

Posted: liepos 27, 2012 in Drama, Superherojai, Veiksmo

Kino pasaulis matė daug bandymų į didijį ekraną perkelti komiksų herojus, bet visi šie bandymai dažniausiai pasižymėdavo banaliomis muštynėmis, prideramu specialiųjų efektų panaudojimu ir gėrio, bei blogio akistata, kurios pabaigoje gėris triumfuodavo, sutrypdamas savo oponentą. Niekas nebandė krapštyti giliau, nebandė komiksų personažams suteikti asmenybės, nagrinėti žmogiškumo, visuomenės ir moralės temų.

Christopheris Nolanas, puikiai išmanydamas psichologiją ir jau ne kartą tai įrodęs savo filmuose, ėmėsi režisuoti vieną įdomiausių DC visatos personažų ir 2005 metais padovanojo pirmąją Tamsos Riterio trilogijos dalį, kuri pakėlė komiksų herojų filmų kartelę. Režisierius ne tik, kad sukūrė vidinių konfliktų draskomą Briuso Veino asmenybę, bet šarmo suteikė ir Betmeno priešininkams, eilinius niekšus paversdamas charizmatiškais ir maniakiškais antagonistais, o pamatus statydamas vidiniame žmogaus pasaulyje, manipuliuodamas jausmais ir emocijomis, herojus ir niekšus privesdamas arčiau realybės.

Po trejų metų sekusiame Tamsos Riteryje vėl sutinkame neprognozuojamą maniaką klouną, už kurį liekame dėkingi ne tik Nolanui, bet ir visus nustebinusiam ir stulbinančiai Jokerį įkūnijusiam Heathui Ledgeriui. Pats Tamsos Riteris kapsto daug giliau nei pirmtakas ir Nolanas įsidrąsina rodyti purviną ir korumpuotą visuomenę, tamsoje bandydamas ieškoti žmogiškumo ir supratimo, o pagrindinį herojų paversdamas tikru šešėlių riteriu išmesdamas herojiškumą, palikdamas tik pareigą.

Tamsos Riterio Sugrįžimas atrodo vadovaujasi antroje trilogijos dalyje Harvio Dento ištartais žodžiais, kad didvyriai miršta, arba gyvena tiek, kol tampa niekšais. Arba bent jau mane ši mintis persekiojo viso seanso metu.

Nusivyliau, kad Nolanas ramybėj nepalieka Šešėlių Lygos, tikėjausi kiek įmantresnės Beino istorijos. Moteris-Katė panašesnė į Barbaros Gordon alter ego, Merginą Šikšnosparnį, nei į kadaise nuostabiai Mišelės Pfaifer įkūnytą maniakę ir atrodo labiau kaip seksualus prieskonis, nei lygiavertė Betmeno varžovė. Norėčiau prisikabinti dar prie kelių neatitikimų, bet neišduodant siužeto vargu ar pavyks.

Numetus visus minusus, režisierius mums padovanojo stiprią Betmeno trilogijos pabaigą, kurią gardina išskirtinė visų kartų aktorių brigada. Nuostabiai prie Beino personažo padirbėjęs Tomas Hardis ar vis unikalesnius vaidmenis gaunantis Joseph Gordon-Levitt. Rodos, Nolanas idealiai sugeba parinkti aktorius savo piešiamiems personažams.

Negaliu nepaminėti ir išskirtinai pagerbti režisierių ir techninę komandą už specialiuosius efektus. Į madą nelinkęs Nolanas efektų naudoja tiek, kiek būtina, sugebėdamas paruošti gardžią puotą akims, nesivaikydamas naujovių, viską patiekdamas tradiciniame kino formate.

8/10

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s