Inkarą pakelt! Bures nuleist! Ir visu greičiu pirmyn mosuojant kardais plėšti aukso. Bent taip piratai apibūdina gerą savo gyvenimą. Nors filmo eigoje paaiškėja, kad svarbiausia ne kiek aukso privogei ar kiek galvų nukapojai. Svarbiausia linksma įgula ir patirti nuotykiai. Prie tokių piratų mane pripratino ir Eiichiro Oda. Būtent dėl to šešis metus iš plastelino lipdyta nevykėlių kompanija kelia nusivylimo kartėlį. Būtent tų piratiškų nuotykių čia ir trūksta. Vietoj salos danguje, miesto ant vandens ar mižinų žemės Piteris Lordas ir Džefas Nevitas pristato metų pirato rinkimus ir egzotišką puotą.
Piratai: Nevykėlių Kompanija išėjo linksmas ir nuotaikingas, geriau už patį Hugh Grantą pono Kazlo balsu kalbantis, šviežiai atrodančios ir akį žavinčios animacijos perlas visoms amžiaus grupėms. Ironiškai žiūrintis į revoliuciją sukėlusius mokslinius atradimus ir realias, bei literatūroje sutinkamas personas. Bandantis alsuoti pašėlusiais nuotykiais, bet iki to šiek tiek pritrūko. 8/10
kinoGIDAS 