Nenuostabu, kad idėjų šulinį baigiąs semti Holivudas antram gyvenimui bando prikelti milžiniškos sėkmės sulaukusius projektus. Ne išimtis ir Džeisonas Bornas. Nors iš vienos pusės viskas atrodo šviežia, o autoriai bent nebando dar kartą pasakoti tos pačios istorijos. Juostą šie suka kaip šalutinį produktą (ang. spin-off). Iš kitos pusės Tonio Gilrojaus, visų trijų Borno dalių scenaristo, šį kartą sėdusio į režisieriaus kėdę, variantas išėjo ištęstas, nuobodus, nebekeliantis to jaudulio ir adrenalino, kuris plūsdavo žiūrint į Mattą Damoną.
Bornas čia tik žiniasklaidoje figūruojanti pavardė, juostoje neturinti visiškai jokios svarbesnės įtakos siužeto vingiams. Scenarijaus pamatas statomas ant svylančių slaptųjų tarnybų padų, po Džeisono Borno sukeltos suirutės, bandant rodyti visą pragarą iš vidaus, mažiau dėmesio skiriant veiksmui ir naujos trilogijos pagrindinį herojų suvaidinusiai, kylančiai Jeremy Rennerio žvaigždei. Kad ir kaip ryškiai ji spindėtų, (daugiau…)
Debiutuojantis režisierius Rupertas Sandersas pavargo nuo gražios ir laimingos snieguolės istorijos ir sugalvojo papasakoti tamsesnę ir niūresnę jos versiją. Atrodo viską jis padarė gerai, bet žinodamas, kad daug pinigų neuždirbs, pagrindiniam vaidmeniui pasikvietė Saulėlydžio žvaigždelę ir savo meilužę – Kristen Stewart, kurios pasirodymas, be abejonės, į kino sales sutraukė visas Saulėlydžio mylėtojas. O kad jų antroms pusėms nebūtų liūdna ir nereikėtų žiūrėti į saulėje blizgantį princą, šiam davė kirvį ir jo vaidmeniui pasirinko kylantį Keršytoją Chrisą “Torą“ Hemsworthą.
Kaip bebūtų keista, likau nustebintas senojo Paulo Verhoeveno Viską Prisiminti scenarijaus idėjų ir siužeto vingių, kas labai nebūdinga senosios kartos veiksmo filmams. Perdirbinys bando remtis į tuos pačius kertinius akmenis, bet nesugeba išvengti pačių elementariausių kino industrijos klišių. Antai dvi Holivudo gražuolės, be gailesčio daužančios viena kitos dailų veidelį, sekančioje scenoje pasirodo su tobulu makiažu. Arba policininkai vienodų modelių ir spalvų automobilių sraute randantys būtent tą, kurį vairuoja mūsų herojus. Ir tas pats “Kritimas“ ignoruojant Žemės branduolio temperatūrą. Nors atrodo įdomiai, bet paneigia visus logikos dėsnius, net fantastiniame žanre.
kinoGIDAS 