Debiutuojantis režisierius Rupertas Sandersas pavargo nuo gražios ir laimingos snieguolės istorijos ir sugalvojo papasakoti tamsesnę ir niūresnę jos versiją. Atrodo viską jis padarė gerai, bet žinodamas, kad daug pinigų neuždirbs, pagrindiniam vaidmeniui pasikvietė Saulėlydžio žvaigždelę ir savo meilužę – Kristen Stewart, kurios pasirodymas, be abejonės, į kino sales sutraukė visas Saulėlydžio mylėtojas. O kad jų antroms pusėms nebūtų liūdna ir nereikėtų žiūrėti į saulėje blizgantį princą, šiam davė kirvį ir jo vaidmeniui pasirinko kylantį Keršytoją Chrisą “Torą“ Hemsworthą.
Deja režisierius stipriai prašovė, Snieguolės vaidmenį atiduodamas medinio veido savininkei. Nesvarbu ar Snieguolė nerūpestingai žaidžia su mergaite, krinta paslika nuo nuodingo obuolio, kovai bando įkvėpti savo karalystę ar kerta lemtingą smūgį piktajai pamotei – veido mimika ir emocijų kiekis atrodo padalintas iš nulio. Tuo tarpu piktoji pamotė Charlize Theron parodo tikrą aktorystės talentą, sukurdama geriausią Ravenos personažą visoje kino istorijoje. Šalia jos žiba ir netašyto medžiotojo vaidmeniui idealiai parinktas Chrisas Hemsworthas.
Snieguolė ir Medžiotojas – techniškai įspūdinga, bet per ilga, purvina ir pūvanti Snieguolės interpretacija. Nors ir atrodo lyg parašyta pagal Timo Burtono Alisos šabloną, į nusibodusią laimingų pasakų nišą sugeba įnešti šviežią oro gurkšnį. Charlize Theron, Chrisas Hemsworthas ir 7 nykštukai neabejotinai tempia juostą iš tos peklos, į kurią ją skandina Kristen Stewart.
6/10
kinoGIDAS 