Gangsterinis kinas, atrodo, apleido didįjį ekraną, o juk būtent šis žanras kadaise diktavo filmų kūrimo madą ir į Holivudo padangę iškėlė ne vieną, jau legenda tapusią pavardę. Francis Ford Coppola, Martinas Scorsese, Robertas de Niro ar Alas Pacino… Tai tik kelios ryškiausiai šviečiančios šio žanro žvaigždės. Liūdna stebėti, kaip gangsteriai traukiasi iš didžiojo ekrano, nes per pastaruosius metus sulaukėme vos keleto sėkmingų bandymų atgaivinti šią kino nišą.
Režisierius Andrew Dominicas ryžosi ekranizuoti George V. Higginso novelę “Kogano Sandėris“ (Cogan’s Trade) ir priminti, kad gangsterių tematika dar nėra visiškai išsemta. Įkvėptas The Friends of Eddie Coyle – kitos juostos, pastatytos pagal kitą Higginso novelę, Dominicas liko sužavėtas veikėjų charakterių, įvykių ir dialogų realistiškumo. Būtent šie Higginso knygų bruožai itin išryškėjo Andrew Dominico juostoje.
Dar duodamas interviu režisierius tvirtino, kad šiame filme meilei, šeimos vertybėms ar svajonėms vietos nebus, viso labo veikėjai apsėsti kapitalizmo ir pinigų. Ir tai, be abejonės, išėjo tik į gerą, juo labiau, pavyko susukti, temai visiškai nebūdingą, mafijos šunų paradą.
Kaip pats režisierius minėjo, aktorius juostai pasirinko tuos, kurie tuo metu buvo laisvi, bet kokybės kartelės nė kiek nenuleido. Jam pasisekė ir suvažiavo visi, bent kiek atsikandę mafijozų duonos. Nuo Sopranų žvaigždžių James Gandolfini ir Vincent Curatola iki paties Brado Pitto ar Goodfellas veido – Rėjaus Liotta.
Pinigų užteko ir tokių juostų kaip Įsileisk Mane ar Snieguolė ir Medžiotojas operatoriui, kurio talentas ir sugebėjimai pranoko bet kokius lūkesčius, o po Gelbstint Eilinį Rajeną, dar neteko matyti šitaip kruopščiai ir įspūdingai nufilmuotų veiksmo scenų. Greigo Fraserio dėka smurtas tampa ypač pikantišku ir stilingu prieskoniu.
Meistriškai parašyti dialogai, tiesmukas ir ciniškas humoras, veikėjų charizma, taiklios ir gyvenimiškos situacijos, bei iš vidaus pūvanti Amerika yra pagrindiniai režisieriaus koziriai prieš pernelyg dideliu veiksmu nepasižymintį siužetą ir už kampo tykančią monotoniją, o smurtas ir mirtis dar niekada neatrodė taip stilingai.
9/10
kinoGIDAS 