Siaubo žanras visada atrodė juokingas ir banalus, suštampuotas pagal tą patį šabloną, pametęs originalumą ir nė kiek nebauginantis. Žinoma pasitaikydavo ir išimčių, o 2010 metais, pavargęs nuo vienodų siaubo trilerių režisierius Eli Craig’as iškepė siaubingai taiklią šio žanro parodiją – “Pats baisiausias Deilo ir Takerio filmas”.
“Namo girios glūdumoj” komanda susisėmė visus stereotipinius siaubo žanro personažus ir nusprendė surengti šiems šou, siaubo žanrą paversdami savotišku cirku, veikėjus – jo marionetėmis.
Jeigu ne užmojai iš viso to padaryti komediją, Trobelė girios gūdumoj paskęstų tarp vienodų siaubo trilerių, bet į žanrą mėtomi akmenys, satyriškas režisierių požiūris, patys save pašiepiantys veikėjai, futuristiniai elementai ir tikram siaubui prideramą atmosferą kuriantys autoriai, iškelia “Namą girios glūdumoj” virš daugumos šio žanro atstovų.
8/10
