Prohibicijos įstatymas buvo išleistas kaip kovos priemonė prieš alkoholyje skęstančią visuomenės moralę ir galiojo 30 valstybių. Iki Pirmo pasaulinio karo Jungtinėse Amerikos Valstijose sausasis įstatymas buvo patvirtintas 26 valstijose. Karo metu imta tausoti grūdų išteklius, kas nulėmė visišką alkoholio prohibiciją. Tokie vyriausybės veiksmai neliko be atgarsio ir paklojo pamatus organizuoto nusikalstamumo gimimui. Suklestėjo kontrabanda ir pogrindinė prekyba.
Kol dori piliečiai bandė blaivytis, provincijų miškuose rūko naminės fabrikėlių kaminai. Vyriausybė bandė naikinti alkoholizmo sėklas, tačiau jiems skersai kelio stojo trys, pasiduoti nelinkę, broliai. Čia ir prasideda, įstatymui nepaklususių, Bondurantų legenda.
Mattas Bondurantas pats ištyrė ir aprašė savo senelio Jacko Bonduranto nusikaltimus Virdžinijos valstijoje, kur iš jo ekranizacijos teises nupirko ir scenarijų filmui parašė muzikantas ir kompozitorius Nickas Cave‘as. Kartu su australų kilmės režisieriumi Johnu Hillcoatu jie pasakoja tikrą ir brutalią Bondurantų šeimos istoriją.
Anais laikais tie, kas turėjo pinigų, turėjo ir valdžią. Gangsterį pažinti buvo galima vos jį nužvelgus. Bondurantai – paprasti butlegeriai, kaimo vaikėzai. Režisierius žino skirtumą, todėl brėžia kontrastingą ribą tarp eilinių kontrabandininkų ir ekstravagantiškų mafijozų. Jaunėlis Jackas Bondurantas nori išlipti iš tų kaimiškų batų, bet dailus kostiumas ir prabangus automobilis dar nepaverčia tavęs tikru mafijozu. Norint turėti valdžią, reikia, kad tave gerbtų. Arba bijotų. O kas geriau varo baimę, jeigu ne smurtas.
Jau ne kartą kine matėme, kad mafijozus lydi smurtas ir mirtis, o puikiai kamerą valdančių operatorių dėka, šis purvinas reikalas virsdavo stilingu gangsterio aksesuaru. Rūkstantys automatai ir kruvini peiliai veikėjų rankose tampa tikru skanėstu žiūrovų akims.
Tarp kraujo upių ir parako dūmų atsiranda vieta šeimos vertybėms, brolybei, netgi meilei. Foresto elgesiu režisierius moko, kad net tais neramiais laikais vyrai sugebėjo gerbti moteris, nepaversdami jų vien seksualiniais objektais, ko labai trūksta šiuolaikiniam, technologijų atbukintam individui. Tačiau šioje žemėje sentimentams ne vieta. Norint išgyventi privalai išlikti šaltas ir žiaurus. Norint apginti tuos, kuriuos myli, turi palaidoti savo žmogiškumą ir pasiryžti nuspausti gaiduką. Tuo įsitikina ir Jackas.
J. Hillcoatas ypatingai stengėsi atkurti autentišką to meto pasaulį, todėl mėgstantys dairytis turėtų atkreipti dėmesį į režisieriaus paliktas užuominas apie žmonių tarpusavio santykius ir moralines dogmas.
Filmas paremtas Jacko Bonduranto memuarais, todėl režisierius istoriją pasakoja Shia LaBeoufo personažo lūpomis. Būtent dėl to, didžiąją dalį ekrane matome Shia, kuris šį kartą išties nustebina. Vaikinukas įtikina ir įrodo, kad sugeba daugiau, nei aklai bėgioti paskui trimačius robotus. Nors S. LaBeoufas ir labai stengiasi, jam niekaip nepavyksta išlįsti iš Guy Pearce‘o ir Tomo Hardy šešėlio.
Sakoma, kad tikras niekšas tas, kurio šypsena šiurpesnė už jo darbus, o Guy Pearce‘as idealiai telpa į šiuos rėmus. Tomas Hardy, rodos, su kiekvienu filmu vaidina vis geriau ir greitai pasieks tokį lygį, kad kalbėti jam išvis nebereikės. Visgi, nesvarbu, kokie geri ir talentingi būtų Pearce‘as su Hardy, abu jie nublanksta prieš epizodinius Gary Oldmano numerius.
Istorinis gangsterių gimimas, nelegalus verslas, tapęs asmenine vendeta. Krauju ir alkoholiu palaistytas kelias į šlovę ir už kiekvieno kampo tykanti mirtis „Virš įstatymo“ atsidūrusiems broliams primena, kad šio pasaulio niekas nepalieka gyvas. Į sveikatą!
9/10
kinoGIDAS 