Movie 43 / Kietašikniai (2013)

Dvylika režisierių, tarp kurių tokie kultinių komedijų meistrai kaip „Bukas ir Bukesnis“ ir „Pakvaišę dėl Merės“ autorius Peteris Farrelly, „Piko valandos“, „Raudonasis drakonas“ režisierius Brettas Ratneris ir begalė puikių Holivudo juostų scenarijų autoriai pristato purviniausia, įžūliausia, nešvankiausia, provokuojančia ir šokiruojančia save tituluojančią komediją „Kietašikniai“.

„Kietašikniai“ yra pokštas balandžio 1-osios proga, tačiau liaudies išmintis byloja: atsargiau su pokštais, jie gali virsti tikrove. Ir virsta. Bent jau „Kietašikniuose“. Du vaikėzai užsimanė jaunesniam broliui iškrėsti pokštą ir paprašė jo surasti „nešvankiausią“ filmą, nuo kurio susisuka viduriai ir… Tegu jie patys apie tai papasakoja.

Iš pažiūros „Kietašikniai“ yra būtent toks, kaip ir skelbėsi – vulgarus, šlykštus, šokiruojantis, o filmo autoriai, kaip kadaise kino genijus

Life of Pi / Pi Gyvenimas (2012)

Pastarieji metai buvo tikras iššūkis kino kūrėjams. Iš pradžių visiems puikiai pažįstami brolis ir sesuo Wachowskiai kartu su vokiečių kilmės režisieriumi Tomu Tykweru pasiryžo ekranizuoti neįmanomą „Debesų žemėlapio“ scenarijų ir jiems pasisekė. Neilgai trukus sulaukėme naujų Tomo Hooperio išsišokimų režisieriui visiškai nebūdingame žanre – klasikinės Viktoro Hugo novelės „Vargdieniai“ ekranizacijoje. Galiausiai taivanietis Angas Lee stojo įrodyti, kad irgi gali padaryti neįmanoma ir pristato Yanno Martelio romano ekranizaciją.

Ekranizuoti „Pi gyvenimą“ buvo siūlyta ne vienam režisieriui ir ne vienas iš jų pareiškė susidomėjimą, tačiau proceso metu nesugebėjo įgyvendinti „Pi“ projekto vizijos ir tikslų. Net pats romano autorius prisipažino, jog rašydamas knygą, niekaip negalėjo įsivaizduoti jos tampant kino filmu. Prodiuseriai nusprendė, kad reikalingas režisierius, kuris gali suprasti Pi istoriją, ją pajusti ir susidoroti su neįmanomais techniniais iššūkiais.

Les Misérables / Vargdieniai (2012)

Miuziklai yra ypač retas ir sudėtingas patiekalas ant plataus Holivudo stalo, todėl kartą į kelis metus pasirodantys kūriniai vertinami su didžiule pagarba ir susižavėjimu, dažnai pro pirštus praleidžiant esmines ir kritines ne tik žanro, bet ir aktorystės, bei dainavimo klišes.

Viktoro Hugo „Vargdieniai“ jau ne pirmą kartą žengia į kino ekraną, o istorijoje ši, visame pasaulyje, garsi novelė yra įgavusi begalę formų. 2010 m. laimėjęs 4 prestižinius apdovanojimus už jau kultine tapusią dramą „Karaliaus kalba“, Tomas Hooperis meta sau naują iššūkį ir ryžtasi dar kartą į kino ekranus perkelti „Vargdienių“ istoriją.

Paprastai kino miuziklai statomi studijoje įrašant muzikines partijas ir jas nušlifuojant iki tobulybės, tačiau, atrodo, T. Hooperis nori dar vieno oskaro, todėl savo sukviestiems aktoriams liepė dainuoti gyvai

Šventinis žodis!

Atrodo naujųjų metų progą reikėtų tarti kažkokį žodį, pasveikinimą, palinkėjimą, gal suvesti kokį metų filmų topą. Bet nesu iš tokių žmonių, kurie tiki palinkėjimais, o ir kažkokį žodį pasakyti sunku, juo labiau nemačiau visų metų filmų, kad galėčiau sudaryti topą. Pasakysiu tik tiek, kad tarp visų Skyfallų, Tamsos riterių ir Debesų žemėlapių, Septyni psichopatai vis dar lieka metų favoritas!  Tęsiant palinkėjimų temą.. Jei atvirai, nežinau nuo ko pradėti, tad gal nepradėsiu visai, o šią pareigą perleisiu jums, skaitytojai, jeigu tokių čia esti.

Su naujais! A-