Pasaka apie senį ir auksinę žuvelę

Posted: liepos 24, 2013 in Kita

60880Kitą kartą, šalyje, kurios gimimą vis dar supa legendos, padangę skrodė slibinai, o miškuose bėgiojo kentaurai, namą pasistatė senis. Gyveno senis nuo algos iki algos, mat šalies Karalius buvo gobšus ir nors sakė, jog viską daro žmonių labui, iš tiesų kaupė kapitalą savo savimeilei patenkinti. Vertėsi senis žvejyba ir nors nuolat žuvim smirdėjo, karalystės moterų atsigint negalėjo. Žinojo senis, kad metai bėga, o jis nors ir sirpo kaip senas vynas, jaunystės dienos jau buvo praeity. Tarp vešlių plaukų atsispindėjo mėnesiena, o kadaise tvirtos rankos jau sunkiai meškerę nulaikydavo. Nutarė senis, jog laikas vestuves kelti, čiupo pirmą pasitaikiusią bobą ir apsivedė.

O boba buvo kaip boba. Įnoringa ir išdidi, tad seniui teko visus jos norus pildyti. Žinojo senis, kad ilgai neištemps, mat žuvies mažėjo, o metai alino kadais įspūdingą senio stotą ir kotą. Bobą nedirbo, valgyt negamino, o ir lovoj prasta buvo. Rūpėjo bobai mašina garaže ir kiaunė ant kaklo, o seniu visai nesirūpino. Spjovė senis į bobą ir už paskutinį eurą nupirko žmonai geldą, kad ūkiu rūpintųsi ir pinigų uždirbtų. Metai bėgo, gelda rudijo, o boba kaip boba ir toliau senio pajamom gyveno. Mylėjo senis bobą, žinojo, kad geriau jau neras, tad palikt nenorėjo.

Išėjo kartą senis į darbą ir pyst žuvelę auksinę pagavo. Apsidžiaugė senis, auginti galėsiąs, bet žuvis nelaboji kaip velnias pragydo. – Paleisk mane senį, išpildysiu norą, – saldžiai it cukrus žuvelė vapėjo. Galvojo senis ar verta tikėti, žuvelei net oro ant kranto stigti pradėjo. Nepatiklus buvo šis senis, žuvelę ant laužo ir namo sotus išėjo.

 Grįžtąs namo senis pamatė, jog slibinas Naikas kelią pastojo. Bijojo senis kažką jam sakyti, bet matė akies krašteliu slibino grobį. Iš karaliaus asmeninio fondo aukso skrynią, pilną aukso Naikas pavogęs. Senis nors kvailas, tačiau jis gudrus, išsitraukęs kalaviją, slibinui čekšt per pautus. Čiupo aukso skrynią pilną aukso senis, parbėgo namo ir žiūri, boba storėja. Spjovė senis į šitokią pačią, turėdamas aukso skrynią pilną aukso susirado dailią kaimo mergą ir emigravo. Taip ir liko boba su savo norais prie sudilusios geldos.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s