Gravity / Gravitacija (2013)

Posted: spalio 6, 2013 in Drama, Mokslinė fantastika, Trileris

gravity-poster1Šiandien, tokio kalibro filmas, kaip Alfonso Cuarono „Gravitacija“ galbūt iš pirmo žvilgsnio ir nebeatrodo technologinis stebuklas, kaip tada, kai režisieriaus sūnaus Jono galvoje gimė šio filmo idėja ir vizija. Kartu su tėvu parašę juostos scenarijų, jie ištisus keturis metus kūrė šį nepriekaištingą meno kūrinį, mat tuometinės technologijos nebuvo pakankamai pažengę, kad išpildytų režisieriaus norimą viziją. 2009 metais Jameso Camerono „Įsikūnijimo“ technologinė revoliucija atvėrė duris „Gravitacijos“ gimimui. Cuaronas pagaliau galėjo realizuoti savo viziją.

Kosminė odisėja

Juosta pasakoja apie du astronautus – veteraną Metą Kovalskį ir naujokę inžinerijos daktarę Rajan Stoun, kurie po susidūrimo su sprogusio palydovo nuolaužomis lieka dreifuoti beribiame kosmose. Kurtinančioje tyloje prasideda kova dėl išgyvenimo.

Gravitacija, be abejonės, įeis į kino istoriją kaip vienas įspūdingiausių technologinių stebuklų bei kosmoso žanro šedevrų, o pasaulis jau linksniuoja Cuarono pavardę, kaip pretendentą į geriausio metų režisieriaus titulą. Ir ne be reikalo. Meksikietis kino kūrėjas pristato 90 kvapą gniaužiančių įtampos minučių atvirame kosmose. O kvapą tikrai užima.

Filmo scenarijus paprastas, minimalistinis, monotoniškas. Žiūrint kyla asociacija su režisieriaus Rodrigo Corteso juosta „Palaidotas gyvas“, kurio visas, taip pat apie 90 minučių trunkantis, veiksmas įvyko karste ir greitai įkyrėjo. „Gravitacija“ panaši, tačiau kartu kitokia. Veiksmo vieta kinta nuo atviro kosmoso iki uždaros kosminės stoties, o visos juostos metu Sandra Bullock dreifuoja iš taško A, B, C… Kita vertus Alfonso Cuaronas yra tikras meistras, todėl monotonišką herojės kelionę lydi įtampa, kurią sukuria išskirtinis Sandros Bullock talentas. Kosminė Rajen Stoun odisėja tampa katės ir pelės žaidimu dėl išgyvenimo. Su lyg kiekvienu kvėptelėjimu deguonies atsargos senka. Senka ir kino salėje.

Pagrindinė juostos žvaigždė, be jokios abejonės – Sandra Bullock. Romantinių komedijų veteranei „Gravitacija“ yra naujas iššūkis, kurį ji priima ir susidoroja nepriekaištingai. Kad nepavargtumėte nuo herojės patiriamo streso, George‘as Clooney suskels vieną kitą skoningą juokelį, nubrėždamas kontrastingą ribą, tarp savo ir kolegės personažų charakteristikų.

Keista, kad Bullock ir Clooney tandemo neišvydome anksčiau, nes „Gravitacijoje“ šie du aktoriai spinduliuoja stebuklinga harmonija. Kita vertus, tikrosios „Gravitacijos“ žvaigždės – Alfonso Cuaronas ir kinematografas Emmanuelis Lubezkis, o gravitacijos dėsnis labiausiai veikia režisierių ir kino salėje sėdinčius žiūrovus.

Trečiasis veikėjas – Žemė

Mūsų gimtoji planeta tampa išskirtiniu personažu. Jau nuo pat pirmųjų sekundžių, specialiųjų efektų profesionalai Emmnuelis Lubezkis ir Timas Webberis atima žadą, užburdami žiūrovus Žemės didybe bei grožiu. Nors planetą nuolatos matome tik fone, dienos bei nakties ciklas užgniaužia kvapą ir lieka tik stebėtis ypač realistiškai ir natūraliai atkurtu planetos reljefu. Dauguma kosminio žanro kūrėjų planetą palikdavo kaip foną, tuo tarpu Cuaronos leidžia iš arti pasigrožėti Žemės didybe.

Technologinis stebuklas

Ypač daug dėmesio reikia skirti techninei juostos pusei ir tam kas liko už kadro. Tai ką matome ekrane – didinga. Režisierius apgalvojo kiekvieną smulkmeną, kiekvieną menkiausią detalę ir net byrančios Sandros Bullock ašaros palengva nuskrieja žiūrovui į delną.

Visos atvirame kosmose vykstančios scenos buvo sukurtos skaitmeninių technologijų pagalba. Operatorius, Emmanuelis Lubezkis, kuris nusipelno ne vien gausiausių ovacijų, už pirmo asmens rakursą, bet ir jau šešto kino akademijos pripažinimo, atskleidė, jog „pasivaikščiojimai“ kosmose yra skaitmeniniai, tikri yra tik aktorių veidai. Toks sudėtingas sprendimas buvo tikras iššūkis kūrybinei komandai, ypač kuriant Žemės, Saulės ir žvaigždžių skleidžiamą šviesą.

Dar vienas „Gravitacijos“ arkliukas – mokslinis tikslumas. Režisierius savo namų darbus atliko, ir nors prisipažino, kad, dėl kūrybinės laisvės ne viskas filme yra moksliškai tikslu, pagrindiniai fizikos dėsniai veikia, o Alfonso Cuarono kruopštumas ir skrupulingumas – stulbinantis.

Kvapą gniaužiantis trileris, tarytum gravitacijos jėga prikausto prie užburiančio Alfonso Cuarono spektaklio vardan išlikimo, kuriame atgimsta ne tik Rajen Stoun, tačiau ir pats režisierius.

9/10

Reklama
Komentarai
  1. Vytautas parašė:

    Man tai nelabai patiko, kad Stoun turėjo praeitį tragišką. Atrodo, kad padaryta tai specialiai dėl dramatiškumo, taip sakant, suholivudinta. Bet kita vertus, baigęs žiūrėti supratau, kad to istorijai reikėjo. O vizualiai tai filmas tobulas. Tik truputį iš šitos apžvalgos sunkoka suprasti, kodėl vertinimas 9 (nors ir tai jau reiškia “puiku”), o ne 10, nebent tai dėl to monotoniško scenarijaus.

    • Airidas parašė:

      Čia galbūt daugiau principo reikalas veltui nešvaistyti 10-tukų. Juos per visą gyvenimą daviau tik 2 filmams, o “Gravitacija” nebuvo tiek verta.

      • Vytautas parašė:

        Nešvaistyti filmams 10-ukų, visai geras požiūris. Paskutiniu metu ir pats linkstu link nuomonės 10 skirti filmui, kuris išlieka geras ir nenusibosta žiūrint kelis kartus. Gal ir Gravitacija reikės kine pakartoti, kol dar galimybė yra.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s