47 Ronin / 47 Roninai (2013)

Posted: sausio 12, 2014 in Fantastinis, Istorinis, Veiksmo

47R_Adv1Sheet_1024_RGB_1Legenda apie 47 roninus yra paplitusi ir žinoma ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje. Kasmet gruodžio 14 dieną Sengaku-ji šventykloje rengiamas festivalis 47 didvyriams atminti, kurių kapai traukia žmones iš visų pasaulio kampelių.

Ši legenda nepraslydo ir pro kino industrijos akiratį. Šiemet istorija sulaukė jau 7-osios ekranizacijos, kurią režisuoti buvo patikėta naujokui Carlui Rinschui.

Pastaruoju metu Holivudas pamėgo superherojų ir klasikinių kino juostų perdirbinių rinką praskiesti biografiniais motyvais pastatytais filmais. Publikai įbrukti biografinę istoriją nėra sudėtinga. Kita vertus, parduoti svetimos šalies istoriją – sunkiau. Bet „Universal“ studija puikiai žino kaip tai padaryti.

Visų pirma reikia nusispjauti į istorijos autentiškumą ir prigalvoti nebūtų veikėjų su kuriais susitapatinti gali eilinis kino vartotojas. Tam jie pasisamdė Keanu Reevesą. Jeigu garsios žvaigždės vardo nepakanka, istorinius faktus galima praskiesti fantastika ir kompiuteriniais efektais, kurie šiuo metu yra ypač vartotinas ir mylimas produktas. Kad viskas neatrodytų absurdiškai, fone galima pristatyti papildomų aktorių iš šalies (šiuo atveju Japonijos), kurios istorija ir pasakojama. O kad eilinis kino vartotojas neperkaitintų savo smegenų, visi japonai privalo kalbėti angliškai.

Tam, kad į filmą pritraukti kuo platesnę auditoriją, jį būtinai reikia reitinguoti N-13. Tai reiškia, jog kraujo ar sekso rodyti negalima. Šiuo atveju be sekso scenų išsiversti nėra sudėtinga, tačiau filmuojant seppuku ritualą kraujas lyg ir būtinas. Kita vertus, užtektų talentingos ir išmoningos režisūros. Carlas Rinschas nei tuo, nei anuo pasigirti negali.

Aktorius savo projektui jis pasirinko žinomus ir atpažįstamus. Keanu Reevessas, kad ir kurį projektą pasirinktų, jam jis atiduos visas savo jėgas ir širdį. Kad ir kaip jam sektųsi. Japonų kolektyvas nežavi. Dėmesį atkreipia tik jau „Ernyje“ pasirodęs Hiroyuki Sanada ir „Toro“ bendražygis Tadanobu Asano.

Iš pažiūros juosta atrodo autentiška ir blizganti. Režisierius Japoniją sugalvojo nuspalvinti ryškiomis dekoracijomis ir scenografinėmis detalėmis bei veikėjų kostiumais. Visą šį autentišką grožį apipinti pasakų ir fantastikos motyvais jis patikėjo kompiuterinės grafikos specialistams. Specialistai pasitaikė prasti. Kita vertus, akis badantys spec. efektai nublanksta prieš siaubingą Rinko Kikuchi vaidybą.

Jeigu Holivudas nesistengtų uždirbti iš svetimų istorijų ir turėtų bent mažumėlę orumo filmas būtų išėjęs kitoks. Garsią legendą šviežiai iškeptas režisierius interpretuoja statistiškai: ji patiks per daug nereikalaujančiam kino žiūrovui, o garsi žvaigždė ir spalvotas įpakavimas pratuštins vartotojų kišenes.

47 roninų legenda turi begalę potencialo tapti įspūdingu kino pasakojimu. Legendą privaloma ekranizuoti tinkamai, be nukrypimų, be fantastikos. Tuo tarpu debiutanto Carlo Rinsho rankose šis projektas atrodo kaip įžeidimas Japonijos kultūriniam paveldui.

1/10

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s