Archive for the ‘Animacija’ Category


Po visiškai patirto fiasko su kalbančiomis mašinytėmis, Pixaras grįžta įrodyti, kad tai tik vienas deguto lašas visoje statinėje. Žinoma gražu, kai realybė susipina su pasakomis, bet Pixaras niekada negarsėjo pasakomis, o visuomet sugebėdavo nustebinti išskirtine ir originalia istorija. Toks atrodė ir naujas jų darbas Karališka Drąsa – tamsi pasaka, tarytum nužengusi iš Brolių Grimų literatūros. Filmo pavadinimas, bei anonsai nuteikė dideliems žygiams. Tik tų žygių čia nė kvapo. Bent tokių, kokių norėjau. Tik stebuklai ir meškų fetišas. O gaila. Turint tokią “kietakiaušę” veikėją kaip Merida ir pasaulį apipintą legendomis mažų mažiausiai buvo galima sudėlioti masinę mūšio sceną su Merida priešaky, ją paverčiant kažkuo panašių į legendinę Žaną d’Ark.

Nors pradžioje Pixaras žiūrovą lepina skoningu humoru ir aštriais nuotykiais, bet greitai viskas pasibaigia, o nevykęs scenarijus ima erzinti. Animacijos meistrų kaltinti neverta (daugiau…)


Inkarą pakelt! Bures nuleist! Ir visu greičiu pirmyn mosuojant kardais plėšti aukso. Bent taip piratai apibūdina gerą savo gyvenimą. Nors filmo eigoje paaiškėja, kad svarbiausia ne kiek aukso privogei ar kiek galvų nukapojai. Svarbiausia linksma įgula ir patirti nuotykiai. Prie tokių piratų mane pripratino ir Eiichiro Oda. Būtent dėl to šešis metus iš plastelino lipdyta nevykėlių kompanija kelia nusivylimo kartėlį. Būtent tų piratiškų nuotykių čia ir trūksta. Vietoj salos danguje, miesto ant vandens ar mižinų žemės Piteris Lordas ir Džefas Nevitas pristato metų pirato rinkimus ir egzotišką puotą.

Piratai: Nevykėlių Kompanija išėjo linksmas ir nuotaikingas, geriau už patį Hugh Grantą pono Kazlo balsu kalbantis, šviežiai atrodančios ir akį žavinčios animacijos perlas visoms amžiaus grupėms. Ironiškai žiūrintis į revoliuciją sukėlusius mokslinius atradimus ir realias, bei literatūroje sutinkamas personas. Bandantis alsuoti pašėlusiais nuotykiais, bet iki to šiek tiek pritrūko. 8/10


Jau kažkada rašiau, kaip Pūkis sugebėjo manyje, stebuklus pamiršusiame niurzgoje, pažadinti vaiką, pasiilgusį pasakų ir nuotykių jaudulio. Tintinas yra kažkas panašaus, tik taikosi į vyresnę, labiau protaujančią, mano versiją.

Pamenu, kaip balsas TV ekrane tvirtino apie Tintino siekius savo nuotykiais pranokti patį Indianą Džounsą, bet dėl animacijos jam to padaryti nepavyksta. Ne. Animacija čia aukščiausio lygio, Spielbergas su Jacksonu pasistengė. Kliūva tai, jog Indiana buvo vaidybinis, mažiau nuo realybės nutolęs kinas, dėl ko lengviau patiki jo nuotykių autentiškumu. Tintinas tiesiog šmaikštus, patrakęs ir nutruktgalviškas dviejų garsiausių režisierių, kurių pavardės kalba už save, kompiuterinės grafikos (būtent grafikos) perlas, kuriam pasibaigus imi jausti “troškulį”.

8/10


Ar dar prisimenate tą pašėlusių nuotykių, didingų kelionių ir nesibaigiančio veiksmo kvapą, kuris padvelkdavo kai žydruosiuose ekranuose pasirodydavo Rembo, Indiana Džounsas ar Star Gate komanda. Neištirti pasauliai, galvą susukantys, viską nugalantys pagrindiniai herojai, kuriuos turbūt kiekvienas bandydavome pamėgdžioti ir veiksmas, apie kokį galėdavome tik pasvajoti. Dabar visa tai gal ir neatrodytų taip svaiginančiai, bet kai tau 10, viskas atrodo šimtus kartų įspūdingiau.

Toks yra ir Pūkis. Pašėlęs, charizmatiškas ir nenustygstantis vietoje, kiekviename žingsnyje primenantis, koks svaigus gali būti nuotykis, kokia aistringa meilė ir skaudi išdavystė.

Batuotas Katinas – tai  kaip tas senas geras veiksmo filmas su daugybe akrobatinių triukų, krūvomis lavonų (daugiau…)

Cars 2 / Ratai 2 (2011)

Posted: lapkričio 6, 2011 in Animacija

Kol žaislinės mašinytės nelenda iš savo rėmų iki slaptųjų agentų, geišų ir teroristų lygio, viskas atrodo gana šviežia, smagu ir nematyta, bet kartais netgi ir laukinė fantazija peržengia ne tik kad vaizduotės, bet ir logikos ribas. Būtent tai padarė ir Pixaras, Cars bandydamas priartinti kuo arčiau realybės. Ar tai buvo būtina? Ne.

Šį kart Pixaras sugalvojo skirtingas viso pasaulio kultūras parodyti per įvairaus plauko mašinytes, pradedant geišomis ir baigiant itališkais lenktyniniais bolidais, tačiau koketiškai besišypsančios geišos labiau sukelia nusivylimo kartėlį, negu originalumu trykštančias liaupses.

Galbūt Pasaulinio Grand Pri idėja ir būtų žavingas ir kvapą gniaužiantis scenarijus, jeigu į jį nesimaišytų iš visų kampų lendantys teroristai ir Džeimsas Ratas. Šį kartą Cars 2 prisivirė daugiau košės, negu sugebėjo suvalgyti. Žanrų įvairovė nuo nuotykių ir lenktynių iki šnipų ir detektyvo sukuria tokią mišrainę, kuri gali patikti nebent iki mokyklinio amžiaus vaikams, nors kita vertus, galbūt Pixaras būtent ir šovė į mažamečių ir jų tėvų pinigines. (daugiau…)

Rango (2011)

Posted: liepos 20, 2011 in Animacija

Atsimenu laikus, kai per šventes televizija rytais rodydavo senus vesternus, šeimynines komedijas, o vakarą vainikuodavo Švarcnegerio ar Stalonės pasirodymas. Aišku tada ir rinka buvo kitokia, ir filmus sukdavo visiškai pagal kitus standartus. Tais laikais lygiavaisi į raumenų kalną, kovojantį už teisingumą ar reindžerį, savo suktuku patiesiantį bet ką. Šiomis dienomis lieka saulėje blizgantys vampyrai ir berniukai iš Kanados.

Jau kartą į užmarštį neleidęs nugrimzti piratams, Goras Verbinskis mums grąžina dar vieną skęstantį laikotarpį. Vesternai Holivude vis labiau užmirštamas žanras, o jaunieji kino teatrų lankytojai turbūt nė nežino kas yra kaubojai ir laukiniai vakarai. Visiems išlepintiems žmogėdrų ir ateivių pristatau Rango.

“Dirt” arba “Purvas” – banditų ir korupcijos alinamas miestelis verkiant besišaukiantis herojaus apsireiškimo. (daugiau…)

Ne viskas komercija, kas daug uždirba

Posted: birželio 26, 2011 in Animacija

Pastaruoju metu vis daugiau tenka girdėti apie nenaudingos ir komercinės animacijos kūrimą. Metami kaltinimai, kad šiuolaikinis Holivudas tesugeba sukti komercinius filmus skirtus uždirbti didžiulius pinigus, filmus neturinčius gilesnės minties ar potekstės. Ir visgi didžioji dalis šių kaltinimų yra pagrįsti ir net neabejotinai teisingi. Rinkoje gausu pripažinimo sulaukusių filmų tęsinių, o nepriklausomi kūrėjai tiesiog paskęsta komercijos liūne nė negavę šanso didžiajam debiutui. Į naujus vardus žiūrima gana skeptiškai.

Būtent todėl nusprendžiau apžvelgti Holivude kepamus filmus, kurie sukėlė bent kažkokią teigiamą emociją, turėjo nors ir menkiausią potekstę, ar tiesiog nebuvo gaila sugaišto laiko. (daugiau…)