Brave / Karališka Drąsa (2012)

Po visiškai patirto fiasko su kalbančiomis mašinytėmis, Pixaras grįžta įrodyti, kad tai tik vienas deguto lašas visoje statinėje. Žinoma gražu, kai realybė susipina su pasakomis, bet Pixaras niekada negarsėjo pasakomis, o visuomet sugebėdavo nustebinti išskirtine ir originalia istorija. Toks atrodė ir naujas jų darbas Karališka Drąsa – tamsi pasaka, tarytum nužengusi iš Brolių Grimų literatūros. Filmo pavadinimas, bei anonsai nuteikė dideliems žygiams. Tik tų žygių čia nė kvapo. Bent tokių, kokių norėjau. Tik stebuklai ir meškų fetišas. O gaila. Turint tokią “kietakiaušę“ veikėją kaip Merida ir pasaulį apipintą legendomis mažų mažiausiai buvo galima sudėlioti masinę mūšio sceną su Merida priešaky, ją paverčiant kažkuo panašių į legendinę Žaną d’Ark.

Nors pradžioje Pixaras žiūrovą lepina skoningu humoru ir aštriais nuotykiais, bet greitai viskas pasibaigia, o nevykęs scenarijus ima erzinti. Animacijos meistrų kaltinti neverta

Pirates: Band of Misfits / Piratai: Nevykėlių Kompanija (2012)

Inkarą pakelt! Bures nuleist! Ir visu greičiu pirmyn mosuojant kardais plėšti aukso. Bent taip piratai apibūdina gerą savo gyvenimą. Nors filmo eigoje paaiškėja, kad svarbiausia ne kiek aukso privogei ar kiek galvų nukapojai. Svarbiausia linksma įgula ir patirti nuotykiai. Prie tokių piratų mane pripratino ir Eiichiro Oda. Būtent dėl to šešis metus iš plastelino lipdyta nevykėlių kompanija kelia nusivylimo kartėlį. Būtent tų piratiškų nuotykių čia ir trūksta. Vietoj salos danguje, miesto ant vandens ar mižinų žemės Piteris Lordas ir Džefas Nevitas pristato metų pirato rinkimus ir egzotišką puotą.

Piratai: Nevykėlių Kompanija išėjo linksmas ir nuotaikingas, geriau už patį Hugh Grantą pono Kazlo balsu kalbantis, šviežiai atrodančios ir akį žavinčios animacijos perlas visoms amžiaus grupėms. Ironiškai žiūrintis į revoliuciją sukėlusius mokslinius atradimus ir realias, bei literatūroje sutinkamas personas. Bandantis alsuoti pašėlusiais nuotykiais, bet iki to šiek tiek pritrūko. 8/10

The Adventures of Tintin / Tintino Nuotykiai. Vienaragio Paslaptis (2011)

Jau kažkada rašiau, kaip Pūkis sugebėjo manyje, stebuklus pamiršusiame niurzgoje, pažadinti vaiką, pasiilgusį pasakų ir nuotykių jaudulio. Tintinas yra kažkas panašaus, tik taikosi į vyresnę, labiau protaujančią, mano versiją.

Pamenu, kaip balsas TV ekrane tvirtino apie Tintino siekius savo nuotykiais pranokti patį Indianą Džounsą, bet dėl animacijos jam to padaryti nepavyksta. Ne. Animacija čia aukščiausio lygio, Spielbergas su Jacksonu pasistengė. Kliūva tai, jog Indiana buvo vaidybinis, mažiau nuo realybės nutolęs kinas, dėl ko lengviau patiki jo nuotykių autentiškumu. Tintinas tiesiog šmaikštus, patrakęs ir nutruktgalviškas dviejų garsiausių režisierių, kurių pavardės kalba už save, kompiuterinės grafikos (būtent grafikos) perlas, kuriam pasibaigus imi jausti “troškulį“.

8/10

Puss In Boots / Batuotas Katinas Pūkis (2011)

Ar dar prisimenate tą pašėlusių nuotykių, didingų kelionių ir nesibaigiančio veiksmo kvapą, kuris padvelkdavo kai žydruosiuose ekranuose pasirodydavo Rembo, Indiana Džounsas ar Star Gate komanda. Neištirti pasauliai, galvą susukantys, viską nugalantys pagrindiniai herojai, kuriuos turbūt kiekvienas bandydavome pamėgdžioti ir veiksmas, apie kokį galėdavome tik pasvajoti. Dabar visa tai gal ir neatrodytų taip svaiginančiai, bet kai tau 10, viskas atrodo šimtus kartų įspūdingiau.

Toks yra ir Pūkis. Pašėlęs, charizmatiškas ir nenustygstantis vietoje, kiekviename žingsnyje primenantis, koks svaigus gali būti nuotykis, kokia aistringa meilė ir skaudi išdavystė.

Batuotas Katinas – tai  kaip tas senas geras veiksmo filmas su daugybe akrobatinių triukų, krūvomis lavonų

Cars 2 / Ratai 2 (2011)

Kol žaislinės mašinytės nelenda iš savo rėmų iki slaptųjų agentų, geišų ir teroristų lygio, viskas atrodo gana šviežia, smagu ir nematyta, bet kartais netgi ir laukinė fantazija peržengia ne tik kad vaizduotės, bet ir logikos ribas. Būtent tai padarė ir Pixaras, Cars bandydamas priartinti kuo arčiau realybės. Ar tai buvo būtina? Ne.

Šį kart Pixaras sugalvojo skirtingas viso pasaulio kultūras parodyti per įvairaus plauko mašinytes, pradedant geišomis ir baigiant itališkais lenktyniniais bolidais, tačiau koketiškai besišypsančios geišos labiau sukelia nusivylimo kartėlį, negu originalumu trykštančias liaupses.

Galbūt Pasaulinio Grand Pri idėja ir būtų žavingas ir kvapą gniaužiantis scenarijus, jeigu į jį nesimaišytų iš visų kampų lendantys teroristai ir Džeimsas Ratas. Šį kartą Cars 2 prisivirė daugiau košės, negu sugebėjo suvalgyti. Žanrų įvairovė nuo nuotykių ir lenktynių iki šnipų ir detektyvo sukuria tokią mišrainę, kuri gali patikti nebent iki mokyklinio amžiaus vaikams, nors kita vertus, galbūt Pixaras būtent ir šovė į mažamečių ir jų tėvų pinigines.