Archive for the ‘Drama’ Category


Trance-PosterBritų kilmės režisierius, senų kino tradicijų mylėtojas ir puoselėtojas Danny Boyle‘as į kino padangę kilti ėmė vos debiutavęs, bet tarptautinę sėkmę kino kūrėjui atnešė Iano Welsho knygos “Traukinių žymėjimas“ ekranizacija, po kurios režisieriui atsivėrė durys ir toliau puoselėti taip mėgstamas kino tradicijas.

Smurtas ir erotika yra bene pagrindiniai ir skiriamieji Boyle‘o filmų atributai, mat dabartine kino rinka pasipiktinęs režisierius pakęsti negali filmų reitingavimo sistemos ir žiūrovo akims draugiško kino. Pasak paties Boyle‘o, šiandieniniai kino kūrėjai išsižada smurto ir erotikos bijodami nepatikti žiūrovams, tačiau sutikite, kad tinkamai ir skoningai panaudoti, šie elementai gali pagardinti bet kurį kino žanrą.

Techniškai – transas ir hipnozė gali būti labai galingi ir nežabojami ginklai, būtent tai ir bando įrodyti Danny Boyle’as (daugiau…)


argo-8Kino pramonėje Benas Affleckas cirkuliuoja jau nuo 1981 metų ir per daugiau nei 30-metį trunkančią karjerą sukūrė ne vieną vaidmenį, tačiau nei viena jo rolė negali lygintis su tuo, ką jis pasiekė atsisėdęs į režisieriaus kėdę. Nors kąsdamas kino kūrėjo duonos Affleckas po šiai dienai susuko vos tris juostas, paskutinysis jo darbas „Argo“, naujokui jau atnešė du auksinius gaublius, bei yra nominuotas septyniems oskarams. O tai tik įrodo, kad Affleckas žengia labai teisingu keliu.

Argo buvo operacija, skirta iš Teherano išgabenti šešis Amerikos piliečius, 1979-ais metais pakliuvusius į iraniečių revoliucijos įkarštį. Nors amerikiečiai paspruko nuo revoliucionierių, šalyje verdantis chaosas privertė juos prieglobsčio ieškotis Kanados ambasadoriaus namuose. Tuo tarpu ČŽV surezgė planą, sukurti fiktyvų filmą ir išgabenti Amerikos piliečius iš gimstančios revoliucijos židinio. (daugiau…)


django-unchainedMaksimalistas ir perfekcionistas kino genijus Quentinas Tarantino yra sakęs, jog nesvarbu kokia ilga bus jo karjera – svarbiausia kiek kokybiški bus filmai. Galbūt jis nesukurs penkiasdešimties juostų, galbūt nesukurs ir trisdešimt, bet iš kino industrijos pasitrauks tik tada, kai bus tikras, jog turi nepriekaištingą reputaciją. Tai tapo vienu iš kelių faktorių, kodėl šio režisieriaus darbas taip gerbiamas ir vertinamas. Kitas faktorius – kino kūrėjas užsiminė, jog kurdamas filmą jis į save žiūri ne kaip į režisierių, bet kaip į žiūrovą. „Aš pats esu auditorija“, – tvirtino režisierius, todėl visuomet filmą, visų pirma, kuria sau, ne kritikams, ne apdovanojimų komisijoms. Būtent dėl to, Tarantino darbai tokie malonūs žiūrovų akims, be galo patrauklūs, stilingi ir ypatingai skanūs.

Nors po naują darbą kinematografas išleidžia kas du metai, jo darbų visuomet laukiame kaip išbadėję šunys. Būtent tokią reputaciją susikūrė kino guru, todėl iš kiekvieno jo darbo tikimės vis geresnių rezultatų ir patys (daugiau…)


Life-of-Pi-posterPastarieji metai buvo tikras iššūkis kino kūrėjams. Iš pradžių visiems puikiai pažįstami brolis ir sesuo Wachowskiai kartu su vokiečių kilmės režisieriumi Tomu Tykweru pasiryžo ekranizuoti neįmanomą „Debesų žemėlapio“ scenarijų ir jiems pasisekė. Neilgai trukus sulaukėme naujų Tomo Hooperio išsišokimų režisieriui visiškai nebūdingame žanre – klasikinės Viktoro Hugo novelės „Vargdieniai“ ekranizacijoje. Galiausiai taivanietis Angas Lee stojo įrodyti, kad irgi gali padaryti neįmanoma ir pristato Yanno Martelio romano ekranizaciją.

Ekranizuoti „Pi gyvenimą“ buvo siūlyta ne vienam režisieriui ir ne vienas iš jų pareiškė susidomėjimą, tačiau proceso metu nesugebėjo įgyvendinti „Pi“ projekto vizijos ir tikslų. Net pats romano autorius prisipažino, jog rašydamas knygą, niekaip negalėjo įsivaizduoti jos tampant kino filmu. Prodiuseriai nusprendė, kad reikalingas režisierius, kuris gali suprasti Pi istoriją, ją pajusti ir susidoroti su neįmanomais techniniais iššūkiais. (daugiau…)


kinopoisk.ruMiuziklai yra ypač retas ir sudėtingas patiekalas ant plataus Holivudo stalo, todėl kartą į kelis metus pasirodantys kūriniai vertinami su didžiule pagarba ir susižavėjimu, dažnai pro pirštus praleidžiant esmines ir kritines ne tik žanro, bet ir aktorystės, bei dainavimo klišes.

Viktoro Hugo „Vargdieniai“ jau ne pirmą kartą žengia į kino ekraną, o istorijoje ši, visame pasaulyje, garsi novelė yra įgavusi begalę formų. 2010 m. laimėjęs 4 prestižinius apdovanojimus už jau kultine tapusią dramą „Karaliaus kalba“, Tomas Hooperis meta sau naują iššūkį ir ryžtasi dar kartą į kino ekranus perkelti „Vargdienių“ istoriją.

Paprastai kino miuziklai statomi studijoje įrašant muzikines partijas ir jas nušlifuojant iki tobulybės, tačiau, atrodo, T. Hooperis nori dar vieno oskaro, todėl savo sukviestiems aktoriams liepė dainuoti gyvai (daugiau…)