47 Ronin / 47 Roninai (2013)

Legenda apie 47 roninus yra paplitusi ir žinoma ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje. Kasmet gruodžio 14 dieną Sengaku-ji šventykloje rengiamas festivalis 47 didvyriams atminti, kurių kapai traukia žmones iš visų pasaulio kampelių.

Ši legenda nepraslydo ir pro kino industrijos akiratį. Šiemet istorija sulaukė jau 7-osios ekranizacijos, kurią režisuoti buvo patikėta naujokui Carlui Rinschui.

Pastaruoju metu Holivudas pamėgo superherojų ir klasikinių kino juostų perdirbinių rinką praskiesti biografiniais motyvais pastatytais filmais. Publikai įbrukti biografinę istoriją nėra sudėtinga. Kita vertus, parduoti svetimos šalies istoriją – sunkiau. Bet „Universal“ studija puikiai žino kaip tai padaryti.

Visų pirma reikia nusispjauti į istorijos autentiškumą ir prigalvoti nebūtų veikėjų su kuriais susitapatinti gali eilinis kino vartotojas.

The Hobbit. The Desolation of Smaug / Hobitas. Smogo Dykynė (2013)

Peterio Jacksono „Hobitas“ įgavo kone laukiamiausio metų filmo etiketę. Nors „Hobitas“ yra leidžiamas trilogijos forma, kino pasaulyje gruodžio mėnuo tapo savotiška švente. Visas pasaulis eina iš proto ne vien dėl pasiruošimo Kalėdoms, tačiau su didžiausiu nekantrumu laukia Bilbo Beginso nuotykių tęsinio. J. R. R. Tolkieno pasakos ekranizacija tapo kasmetine tradicija.

Pernai kino teatrus užgulusi trilogijos pradžia visame pasaulyje susišlavė per 1 milijardą JAV dolerių, tačiau ištikimiausių fanų širdyse paliko tuštumą. Trilogijos ateitis pasėjo baimę. Ne veltui fanai bijojo, mat Peteris Jacksonas mėgsta improvizuoti. Improvizavo jis ir „Nelauktoje kelionėje“, improvizuoja ir „Smogo dykynėje“. O kas belieka, kai 310-ies puslapių pasaką vaikams reikia paversti 9 valandas trunkančia trilogija.

Norėčiau pradėti nuo to, jog „Smogo dykynė“ yra

Riddick / Rydiko kronikos. Sugrįžimas (2013)

Trečiasis pasakojimas apie Rydiką gimė iš didelės Vino Dieselio meilės šiam personažui ir jo fanams. Rydikas pirmą kartą debiutavo 2000-siais, nepriklausomame fantastiniame trileryje „Visiška tamsa“, kuris pakerėjo ne tik esamus Vino Dieselio fanus, tačiau sutraukė ir naują, Rydikui pavaldžią auditoriją. 2004 metais sekė jau “Universal“ studijai priklausantis Rydiko tęsinys – „Rydiko kronikos“, skirtas plačiajai masei. Nušlifuotas eilinio žiūrovo akiai, tęsinys nesulaukė tikėtos sėkmės ir tapo finansiniu krachu. Tai lėmė Rydiko žlugimą ir nubloškė personažą į visišką tamsą.

Po dviejų metų „Universal“ studija išleido trečiąją „Greiti ir įsiutę“ serijos dalį, tačiau baimindamiesi dar vieno fiasko, ją išreklamuoti pasikvietė pirmosios dalies žvaigždę – Viną Dieselį. Už kelias minutes, kuriose filme pasirodo Dieselis, aktorius studijai pateikė pasiūlymą: už pasirodymą neimti jam priklausančio honoraro, mainais į visas Rydiko franšizės teises. Studija sutiko.

World War Z / Pasaulinis Karas Z (2013)

Pastaruoju metu kine ypač suklestėjo mistinės fantastikos žanras. Vampyrai, vilkolakiai, zombiai. Pagal Stephennie Meyer parašytą romaną ekranizuota „Saulėlydžio“ saga sulaukė tiek daug meilės, jog per jos gyvavimo metus buvo sukurtas jau nesuskaičiuojamas kiekis vampyrų tematikos kino. Vieni skirti toms pačioms Stephennie Meyer gerbėjoms, kiti – visiems, kas dar prisimena kaip iš tiesų atrodė vampyrai. „Saulėlydžio“ sagai pasibaigus, baigėsi ir vampyrai, jų vietą užimti bando zombiai.

Iš stambesnių projektų, šiemet jau pasirodė satyriška zombio ir mergelės meilės istorija „Šilti kūnai“ ir klasikinio „Piktieji numirėliai“ perdirbinys, o populiarus AMC televizijos serialas „Vaikštantys numirėliai“ rudenį pradės skaičiuoti jau ketvirtąjį sezoną.

Ne veltui užsiminiau apie 2003 metais leisti pradėtą,

Life of Pi / Pi Gyvenimas (2012)

Pastarieji metai buvo tikras iššūkis kino kūrėjams. Iš pradžių visiems puikiai pažįstami brolis ir sesuo Wachowskiai kartu su vokiečių kilmės režisieriumi Tomu Tykweru pasiryžo ekranizuoti neįmanomą „Debesų žemėlapio“ scenarijų ir jiems pasisekė. Neilgai trukus sulaukėme naujų Tomo Hooperio išsišokimų režisieriui visiškai nebūdingame žanre – klasikinės Viktoro Hugo novelės „Vargdieniai“ ekranizacijoje. Galiausiai taivanietis Angas Lee stojo įrodyti, kad irgi gali padaryti neįmanoma ir pristato Yanno Martelio romano ekranizaciją.

Ekranizuoti „Pi gyvenimą“ buvo siūlyta ne vienam režisieriui ir ne vienas iš jų pareiškė susidomėjimą, tačiau proceso metu nesugebėjo įgyvendinti „Pi“ projekto vizijos ir tikslų. Net pats romano autorius prisipažino, jog rašydamas knygą, niekaip negalėjo įsivaizduoti jos tampant kino filmu. Prodiuseriai nusprendė, kad reikalingas režisierius, kuris gali suprasti Pi istoriją, ją pajusti ir susidoroti su neįmanomais techniniais iššūkiais.