Archive for the ‘Fantastinis’ Category


Dieną prezidentas, naktį – keršytojas. Tokį Abraomo Linkolno gyvenimą kartu su Timu Burtonu pasakoja Nakties sargybos ir Wanted režisierius Timuras Bekmambetovas.

Nepaisant, kad filmas statytas pagal grafinę novelę, jau iš pat pradžių juostos idėja atrodo absurdiška: žinomiausią ir labiausiai gerbiamą Jungtinių Valstijų prezidentą, įmesdama į priešakinę fronto liniją, kovoje su klastingais nakties bastūnais, geradarį Abraomą paversdama sidabriniu kirviu mosuojančia, šaltakrauje žudymo mašina.

Kaip sidabrinis Abraomo kirvis, taip ir Bekmambetovo juosta turi du galus. Vienas aštrus, tapantis niūrią vergijoje ir pilietiniame kare skęstančią Ameriką, kitas tiesus ir bukas, kur prezidentas ridena vampyrų galvas. Jei ne tie vampyrai, Bekmambetovas galėjo (daugiau…)


Didžiulį ažiotažą visame pasaulyje sukėlusios Bado Žaidynės iškart kvepėjo vogtomis idėjomis. 2000m. japonų režisierius Kinji Fukasaku ekranizavo Koushun Takami novelę Battle Royale, kur neprognozuojamų paauglių prisibijanti visuomenė kasmet išrenka vieną klasę ir pastato į tokią pat situaciją, kaip ir bestseleris, šitaip užtikrindami saugią ir ramią ateitį. Bado Žaidynėse kiek kitaip – painiau ir nelogiškiau. Bado žaidynės vyksta kaip bausmė už kadaise įvykusį sukilimą. Žinau, atrodo beprasmiška.

Jeigu tikitės, kad čia rasite daug kraujo, smurto, skerdynių, psichologijos ar bent bado – labai klystate. Viskas kuom gali pasigirti Bado Žaidynės, tai supuvusi visuomenė, kuri čia padalinta į skurdukus rajonų gyventojus ir cirko madų besivaikančius buržujus, o cinizmu permirkęs ruošimasis paskutiniam išbandymui – bene stipriausia ir įdomiausia visos juostos dalis. (daugiau…)


Senovės graikų mitologija remti filmai – retas patiekalas Holivudo virtuvėje. Nors kepami retai, kažkodėl vyrauja tendencija juos patiekti pridegusius. Ilgai lauktas Immortals pasirodė esąs nuobodus ir nevertas viso jam skirto dėmesio.

Titanų Įniršis taip pat neišlindo neapskrudęs. Jis toks pat nuobodus, o visas scenarijus ir veiksmas atrodo tempiamas iki tų kelių paskutinio mūšio minučių, kurias tik ir verta žiūrėti. Visa kita iki tol tik pusantros valandos Persėjo klajonių, Dzeuso ir Hado aimanų ir nuoskaudų, bei gausybė, atrodytų, visiškai nereikalingų ir neįdomių scenų. Mitiniai gyviai nors ir atrodo techniškai gražiai, bet neįtikinamai. Kovos turėtų būti įspūdingos, bet mačiau geriau.

Liūdna, nes taip ir netenka sulaukti kokybiško antikos eros kino.

5/10


Visuomet girdžiu nuomonę, kad superherojų filmai esą lėkšti ir kuriami vien dėl pinigų. Nors Nolanui beveik pavyko išlįsti iš tų rėmų, “didieji“ kino kritikai nesiliauja į juos kišti kone kiekvieną Marvel Studijos filmą. Aišku jie teisūs, bet jų vertinimo standartai toli gražu neteisingi. Visiškai nėra prasmės lygiagrečiai statyti Donie Darko ar kitą tokio kirpimo darbą su X-menų ar bet kuriuo kitu superherojų filmu. Aišku Žalioji “Lempa“ stipriai prasilenkė su bet kokiais kokybės standartais ir jį net sunku lyginti su kitais komiksais remtais projektais.

Tuo tarpu Keršytojai rodos lipa iš nusistovėjusių normų, sujungdami viską, ką iki šiol matėme. Vampyrų Žudikės Buffy režisierius pasiėmė Toro dievybę, Kapitono Amerikos dvasią, kandų Starko sarkazmą, Juodosios Našlės seksualumą ir Halko mastu kaip Sakalo Akis taikliai šovė į patį aukso vidurį, palikdamas troškulį ir norą visą tai žiūrėti dar kartą.

9/10


Į klausimą, kodėl verta žiūrėti Underworld, galima pateikti tris atsakymo variantus: man patinka vampyrai – tiesa, man patinka vilkolakiai – irgi tiesa, odiniais drabužiais pasidabinusi Kate Backinsale… Manau paskutinio teiginio nuginčyti nedrįs niekas. Tik apmaudu, kad iš visų trijų pateiktų aspektų šį kartą labiausiai susitelkta į Kate ir vampyrus. Vilkolakiai čia eiliniai vampyrų nemėgstantys šunyčiai, veikiantys be pagrindo ir vos keliose scenose.

Anonsas žadėjo karą. Karą tarp žmonių, vampyrų ir tų pačių vilkolakių, bet užuot parodęs kovą dėl išlikimo Wisemanas scenarijų rašė prikurdamas naujų, visiškai nereikalingų veikėjų, istoriją vyniodamas aplink nusibodusią Selenos ir Korvino meilę, o juostos vyksma kerpa pusiau, pareikšdamas apie dar vieną Kito Pasaulio frančizės dalį.

Nežinau ar tai gera kino kūrėjų mintis, (daugiau…)