Archive for the ‘Kita’ Category

Pasaka apie senį ir auksinę žuvelę

Posted: liepos 24, 2013 in Kita

60880Kitą kartą, šalyje, kurios gimimą vis dar supa legendos, padangę skrodė slibinai, o miškuose bėgiojo kentaurai, namą pasistatė senis. Gyveno senis nuo algos iki algos, mat šalies Karalius buvo gobšus ir nors sakė, jog viską daro žmonių labui, iš tiesų kaupė kapitalą savo savimeilei patenkinti. Vertėsi senis žvejyba ir nors nuolat žuvim smirdėjo, karalystės moterų atsigint negalėjo. Žinojo senis, kad metai bėga, o jis nors ir sirpo kaip senas vynas, jaunystės dienos jau buvo praeity. Tarp vešlių plaukų atsispindėjo mėnesiena, o kadaise tvirtos rankos jau sunkiai meškerę nulaikydavo. Nutarė senis, jog laikas vestuves kelti, čiupo pirmą pasitaikiusią bobą ir apsivedė.

O boba buvo kaip boba. Įnoringa ir išdidi, tad seniui teko visus jos norus pildyti. Žinojo senis, kad ilgai neištemps, mat žuvies mažėjo, o metai alino kadais įspūdingą senio stotą ir kotą. Bobą nedirbo, valgyt negamino, o ir lovoj prasta buvo. Rūpėjo bobai mašina garaže ir kiaunė ant kaklo (daugiau…)

Šventinis žodis!

Posted: sausio 2, 2013 in Kita

Atrodo naujųjų metų progą reikėtų tarti kažkokį žodį, pasveikinimą, palinkėjimą, gal suvesti kokį metų filmų topą. Bet nesu iš tokių žmonių, kurie tiki palinkėjimais, o ir kažkokį žodį pasakyti sunku, juo labiau nemačiau visų metų filmų, kad galėčiau sudaryti topą. Pasakysiu tik tiek, kad tarp visų Skyfallų, Tamsos riterių ir Debesų žemėlapių, Septyni psichopatai vis dar lieka metų favoritas!  Tęsiant palinkėjimų temą.. Jei atvirai, nežinau nuo ko pradėti, tad gal nepradėsiu visai, o šią pareigą perleisiu jums, skaitytojai, jeigu tokių čia esti.

Su naujais! A-

Kitas kampas

Posted: gruodžio 6, 2012 in Kita

“Žiūrėdami filmą, visuomet palaikome tuos, kurių istorija mums pasakojama. Perfilmuokim juostą iš kito veikėjo perspektyvos ir žiūrėkim, kaip mūsų mylimi herojai tampa tais, kurių nekenčiam.”

– aš

Slash – Apocalyptic Love (2012)

Posted: gegužės 17, 2012 in Kita

Turbūt iš Slasho seniai nebereikia tikėtis Guns ‘N’ Roses skambesio, nesvarbu, kas stoja už mikrofono, kaip ir nesvarbu, kad kartu su Myles Kennedy jiedu atliko kelias GNR dainas. To tikėtis nereikėjo ir iš Apocalyptic Love. Čia Slashas daug agresyvesnis nei ginklų ir rožių laikais, o jo gitara skamba visai kitaip nei dauguma fanbojų yra įpratę. Tas pats ir su Myles Kennedy. Džiugu jį girdėti visai kitokį nei Alter Bridge įrašuose. Pozityvesnį, greitesnį, bandantį naujas dainavimo manieras.

Sudėjus abu muzikantus į krūvą gavosi puikus įrašas, įtiksiantis tiek seniems Guns ‘N’ Roses ir Alter Bridge fanams, tiek tiems, kas dar tik susipažįsta su šiuo stebinančiu ir nuostabią chemiją sukuriančiu tandemu.

8/10


Tenka pastebėti, kad žmonės yra linkę sėsti į tas valtis, kurios turi didžiausią potencialą nenuskęsti. Turbūt suveikia savisaugos instinktas, o galbūt tiesiog baimė rizikuoti? Tas pats ir futbole. Vis dažniau pastebiu, kad dauguma renkasi būtent tas komandas, kurios didžiuojasi vien laimėjimais. Išskirtinai, geriausiu pasaulio klubu tituluojama FC Barcelona. Kodėl?

Galite pulti man draskyti akis, koks įstabus šios komandos žaidimas, bet jūsų pastangos bus bergždios. Mačiau. Nepatiko.

Teko stebėti Ispanijos lygos rungtynes tarp FCB ir vieno silpnesnių Ispanijos klubų, kurio pavadinimo neprisimenu, bet tai ką demonstravo ponai geriausieji buvo nuobodu, lėkšta ir nyku. Pasirodo, kad ir tas aukštinamas grožis tėra šūdo krūva pablizginta auksu, priklausanti nuo varžovų pajėgumo.

Mielieji, išmokę plaukti, patirsite kur kas daugiau, negu saugi kelionė valtimi iš taško A į tašką B, tad linkiu pabandyti surizikuoti, o pralaimėjus aukštai iškelta galva eiti toliau. Nesirinkite saugaus varianto, nes tai tik migla, kuri laikui bėgant išsisklaido.

Never see You again… in 2011

Posted: sausio 1, 2012 in Kita

Sveiki tie, kurie skaito,

Nesiruošiu labai plėstis, o ir šio Blogo paskirtis nėra rašyti apie mano gyvenimą, jausmus ir išdykavimus. Norėjau visus pasveikinti su dar vienų metų pabaiga ir džiaugiuosi, kad įžengėme į naujus metus, kad viskas, kas buvo blogo liko už nugaros, o visa, kas gera, dedame į kišenę ir nešamės su savimi. Linkiu 2012 atverti naują gyvenimo lapą ir tai ko nesugebėjote įgyvendinti pernai, šiemet pabandykite iš naujo.

Tuo tarpu aš nesiruošiu keistis, nesiruošiu niekur išeiti. Pasistengsiu tobulėti ir rašyti daugiau, daugiau apie kiną, mažiau apie save. Galbūt karts nuo karto ciniškai paburnoti. Juk šie metai drakono, metai, kuriais gimiau, tad pažadu, kad šiemet riaumosiu dar garsiau, nes neketinu būti neišgirstas ir prapulti minioje, juk spalvoti rūbai, nenuspalvins jūsų pilkos sielos (gilus pastebėjimas), o vienodų veidų minia ir taip pilna, tad nebūkim pritapėliai, nebijokim išsiskirti, būkim savimi ir gerų jums ateinančių metų, nes jie žada būti išties griausmingi!

-A.

Mylo Xyloto (2011)

Posted: spalio 24, 2011 in Kita

Coldplay visuomet buvo viena iš tų grupių, kurios sugebėdavo pažadinti sušalusią sielą. Po hitu tapusio debiutinio “Parachutes” sekė dar du kone identiški albumai, bet niekam tas nerūpėjo, nes muzika kalbėjo pati už save, o grupė rado savo sėkmės formulę. Paskutiniu studijiniu įrašu “Viva la Vida” kolektyvas bandė belstis į plačiosios masės duris, pasiūlydami greitesnį, pozityvesnį, negu jiems būdinga, albumą, kurio antrasis singlas, tokiu pačiu pavadinimu, iki šiol skamba radijo stočių eteryje.

Mylo Xyloto – juoda avis grupės kūryboje. Keičiantis laikams, keičiasi ir standartai, tad ir Coldplay bandydami neatsilikti nuo mados, albumo pamatą stato ant elektroninių būgnų. Mažiau gitaros, daugiau relaksuojančio ritmo. (daugiau…)