Archive for the ‘Mokslinė fantastika’ Category


https://i2.wp.com/i595.photobucket.com/albums/tt35/Izzo/cloud_atlas_ver2_xlg.jpgJiems sakė, kad šio kūrinio ekranizuoti neįmanoma, bet jie nesiklausė. Gimtinėje žiūrovai nesuprato ir neįvertino jų darbo. Toronto kino festivalyje jiems 10 minučių kino mylėtojai plojo atsistoję. Lietuvos kino elitas juostą rekomenduoja Matricos ir Bėk, Lola, bėk gerbėjams. Tačiau jis klysta. Šie žymus vardai – viso labo populiariausi jų režisieriams pasaulinį pripažinimą atnešę kūriniai. Matricos elementų užčiuopti galima, bet tai tik pora scenų ir futuristinė Korėja. Tokia, kokią įsivaizduoja ir kuria daugelis kino menininkų. Lolos čia pėdos seniai ataušę. „Debesų žemėlapis“ – juosta kino gurmanams, tokių darbų kaip „Ponas Niekas“ ar „Drugio efektas“ mėgėjams.

Tvirtinti, kad filmas skirtas vien kino gurmanams – klaidinga. „Transformerių“  ir „Matricos“ karta tikrai ras į ką pasižiūrėti, tik kaži ar norės klaidžioti po painų scenarijaus labirintą. O klaidžioti reikia. (daugiau…)


Kaip bebūtų keista, likau nustebintas senojo Paulo Verhoeveno Viską Prisiminti scenarijaus idėjų ir siužeto vingių, kas labai nebūdinga senosios kartos veiksmo filmams. Perdirbinys bando remtis į tuos pačius kertinius akmenis, bet nesugeba išvengti pačių elementariausių kino industrijos klišių. Antai dvi Holivudo gražuolės, be gailesčio daužančios viena kitos dailų veidelį, sekančioje scenoje pasirodo su tobulu makiažu. Arba policininkai vienodų modelių ir spalvų automobilių sraute randantys būtent tą, kurį vairuoja mūsų herojus. Ir tas pats “Kritimas“ ignoruojant Žemės branduolio temperatūrą. Nors atrodo įdomiai, bet paneigia visus logikos dėsnius, net fantastiniame žanre.

Pagirti galima už scenografiją, ir puikiai atliktą Colino Farrelo darbą. Aišku malonu akimis paganyti ir Kate Beckinsale, bet jos čia per daug (žinoma viskas stoja į vietas, žinant, kad juostą režisavo jos vyras), juolab, kad jos personažas 1990m. juostoje miršta filmui nė neįpusėjus. (daugiau…)


Patinka man mėgstamų herojų sugrįžimai. Kad ir po metų, kad ir po dešimties. Nors niekada nesitikiu, kad iš tokių filmų kaip Vyrai Juodais Drabužiais gausis kažkas išskirtino, vis tiek negaliu sau leisti nepažiūrėti. Galiu iš karto užbėgti už akių ir pasakyti, kad antrą dalį pranoko, bet… Visada yra bet.

Apsidžiaugiau, kai atrodė, jog trečioji dalis remsis epizodu iš MIB animacijos apie VJD sunaikinimą, bet čia visai kitaip, šiek tiek asmeniškiau. Viskas yra gerai, bet iš to, ką parašė Etanas Cohenas, buvo galima susukti žymiai dramatiškesnę agento Kėjaus istoriją, neprikišant ašarą bandančių spausti Džėjaus praeities momentų, bet turbūt versti mąstyti ir dramatizuoti Sonnenfeldas su Spielbergu nesiryžo.

Filmui svorio pridėjo įmetę ateitį matantį ateivį. Trumpiau – kažką panašaus į drugio efektą. Prie pliusų verta paminėti tobulai Willo Smitho ir Tommy Lee Jones (daugiau…)


Turbūt visi sutiks, kad Shia LaBeof, kaip ir Piterį Parkerį suvaidinęs Toby Maguiras, aktorystės talentu nepasižymi. Bet ar mes tokius filmus žiūrim dėl aktorių darbo ir scenarijaus įmantrybių? Mums patinka Žmogus Voras ir akį maloninantys efektai. Taip ir Transformeriai.

Galbūt šitaip kalba nostalgija, galbūt meilė specialiesiems efektams, o galbūt tas veiksmo ir metalinių subinių spardymo troškulys, bet kol neišmoksime nustoti kabinėtis prie scenarijaus klišių ir medinių aktorių, nesugebėsime mėgautis reginiu, kurį mums kūrė M. Bayus. Aišku kartais prisikabinti reikia, bet ne čia. Čia būtina atsipalaiduoti, išjungti bet kokį turimą mąstymą ir pasinerti į deceptikonų ir Bayaus kuriamą destrukciją, įstabiai atliktą animatorių darbą ir iki smulkiausių detalių suprojektuotus robotus.

8/10


Kaip ir Jared Leto, taip ir Timberleikas smarkiau žiba kine, nei muzikoje, tik ir apie jo vaidybą sunku pasakyti kažką labai pozityvaus. Standartas. Toks jis ir Įkalintuose Laike.

Filmas turėjo gana nemažai potencialo tapti egzistenciją ir gyvenimo prasmę nagrinėjančia drama, juolab kai pamatai pastatyti ant intriguojančios ir unikalios pasaulio sistemos. Užuot  buvęs niūrus ir slegiantis Įkalinti Laike nevengia kičo ir tampa dar vienu veiksmo trileriu, arba Boni ir Klaido atpasakojimu. Keletas puikių idėjų apie gyvenimą ir mirtį, apie beprasmišką brangaus laiko švaistymą, kuris čia sutapatinamas su gyvybe, lieka neišplėtotos.

Iš potencialaus šedevro Įkalinti Laike virsta trupučiu daugiau, nei nykiu vidutinioku. O galėjo būti atvirkščiai.

6/10