Archive for the ‘Siaubo’ Category


world-war-z-poster11Pastaruoju metu kine ypač suklestėjo mistinės fantastikos žanras. Vampyrai, vilkolakiai, zombiai. Pagal Stephennie Meyer parašytą romaną ekranizuota „Saulėlydžio“ saga sulaukė tiek daug meilės, jog per jos gyvavimo metus buvo sukurtas jau nesuskaičiuojamas kiekis vampyrų tematikos kino. Vieni skirti toms pačioms Stephennie Meyer gerbėjoms, kiti – visiems, kas dar prisimena kaip iš tiesų atrodė vampyrai. „Saulėlydžio“ sagai pasibaigus, baigėsi ir vampyrai, jų vietą užimti bando zombiai.

Iš stambesnių projektų, šiemet jau pasirodė satyriška zombio ir mergelės meilės istorija „Šilti kūnai“ ir klasikinio „Piktieji numirėliai“ perdirbinys, o populiarus AMC televizijos serialas „Vaikštantys numirėliai“ rudenį pradės skaičiuoti jau ketvirtąjį sezoną.

Ne veltui užsiminiau apie 2003 metais leisti pradėtą, (daugiau…)


Siaubo žanras visada atrodė juokingas ir banalus, suštampuotas pagal tą patį šabloną, pametęs originalumą ir nė kiek nebauginantis. Žinoma pasitaikydavo ir išimčių, o 2010 metais, pavargęs nuo vienodų siaubo trilerių režisierius  Eli Craig’as iškepė siaubingai taiklią šio žanro parodiją – “Pats baisiausias Deilo ir Takerio filmas”.

“Namo girios glūdumoj” komanda susisėmė visus stereotipinius siaubo žanro personažus ir nusprendė surengti šiems šou, siaubo žanrą paversdami savotišku cirku, veikėjus – jo marionetėmis.

Jeigu ne užmojai iš viso to padaryti komediją, Trobelė girios gūdumoj paskęstų tarp vienodų siaubo trilerių, bet į žanrą mėtomi akmenys, satyriškas režisierių požiūris, patys save pašiepiantys veikėjai, futuristiniai elementai ir tikram siaubui prideramą atmosferą kuriantys autoriai, iškelia (daugiau…)


Siaubo žanras niekada neatrodė įdomus, juo labiau išskirtinis ir originalus. Dažniausiai tai eilinės paauglių skerdynės miške pastatytoje trobelėje, apsėstame name ar panašaus plauko kitoje prakeiktoje vietoje. Režisierius Orenas Pelis nutarė, kad laikas sulaužyti stereotipus ir į visą šį reikalą pažiūrėti per namų kamerą. Idėja atrodo nebloga ir daug žadanti, bet iš to sunoko iki galo nepalaistytas vaisius.

Iš pažiūros, naujų vėjų į atsibodusį žanrą įpučiantis trileris sugeba juostą iškelti viršum kitų žanro pasakų, bet ima skęsti dėl daugiau užduotų klausimų, nei paliktų atsakymų. O blogiausia tai, kad procesas nė kiek nebaugina ir mažų mažiausiai atrodo juokingai.

Pradėkime nuo to, kad iki juostos galo taip ir neaišku kas drumsčia jaunos poros ramybę. Režisierius mėtosi tokiais terminais kaip (daugiau…)


Nesu didelis siaubo žanro mėgėjas. Gal dėl to, kad netenka pamatyti filmo, kuris ištesėtų tai, ką žada, o gal dėl dažniausiai pasitaikančio silpno scenarijaus. Moters Juodais Drabužiais anonsas atrodė būtent tai, ko ieškojau ir, prisipažinsiu, sukėlė nubėgančių šiurpuliukų bangą. Apmaudu, bet žiūrint filmą tokių emocijų nepatyriau. Gal kaltas tinkamos atmosferos nesusikūrimas, gal neįtikinamas Danielio Radcliffo amžius. Filmas daugiau remiamas atmosfera ir išgyvenimais, jausmais, režisierius sėja paniką ir baimę. Dėl to nukenčia scenarijus ir veikėjai. Dialogų stygių būtų galima kompensuoti vaizdais, bet turbūt būtent dėl to ir jaučiasi neišbaigtumas. Dedu pliusą už darbo rimtumą, už tai, kad tai išties siaubo filmas, o ne madinga atvirų skerdynių ir vidaus organų demonstracija.

Palyginimui, amerikiečių serialas Supernatural sukėlė daugiau siaubo ir įtampos, nei bet kuris matytas, taip vadinamas, (daugiau…)

The Shining / Švytėjimas (1980)

Posted: vasario 5, 2012 in Siaubo, Trileris

Po filmo pasirodymo įvertinimai buvo neįtin palankūs Kubrickui, bet laikui bėgant žmonių nuomonė ėmė keistis. Nesuprantu kaip, turbūt pagal garsiausią Styveno Kingo novelę statytas ir vienu geriausiu visų laikų siaubo filmų tituluojamas Švytėjimas sugebėjo IMDb gauti 8.5 balo įvertinimą. Paties Kingo teigimu, Kubrickas visiškai nesugebėjo pajusti knygos šiurpulio ir užuot pastatęs siaubo filmą apie klaustrofobišką viešbutį, juostos pamatus sulipdė ant veikėjų charakterių.

Iš jokio siaubo nekeliančio Kubricko Švytėjimo išėjo dar vienas stipriai pervertintas trileris su siaubo filmui būdinagais rekvizitais, kuriame varlės balsu kurkiantis vaikas ir net beisbolo lazdos laikyti nemokanti žmona bando išgyventi, pavažiavusio sutuoktinio terorą. Iš gilios pūsnies Švytėjimą traukia tik manjakiška Jacko Nicholsono vaidyba.

6/10


Nežinau, ar gera mintis pažintį su Larsu von Trieru pradėti nuo vieno iš kontraversiškiausių jo filmų, kurį, išduosiu, iki galo ištvers tik stipriausi.

Nuo pat pradžių žinojau, kad šis režisierius padarys viską, kas prieštarauja šilto ir draugiško kino normoms, bet tokių kraštutinumų ir estetikos ribų peržengimo niekada nebūčiau susapnavęs. Antikristas sugriauna viską, kas yra tyra ir malonu, suardydamas žiūrovo vidinę harmoniją, priversdamas bjaurėtis ne tik filmu, bet ir pačiu režisieriumi. Bjaurėtis arba žavėtis. Žavėtis iškreiptu von Triero pasaulio vaizdu, žmogiškų vertybių išniekinimu, nuostabiu kinematografijos spektakliu ir religija, tokia, prie kokios mes nesame įpratę.

Antikriste von Trieras rodo rojų Šėtono akimis, visą pasaulį nudažydamas šaltomis ir blankiomis spalvomis, garsu sukurdamas atmosferą, kurioje net nepajusite kaip jūsų kvėpavimas lėtėja, o atodūsiai darosi vis gilesni ir gilesni.

9/10

The Thing / Padaras (2011)

Posted: lapkričio 7, 2011 in Fantastinis, Siaubo, Trileris

Džonas Karpenteris padarė puikų darbą, ekranizuodamas jaunesniojo Džono W. Kampbelo novelę “Who Goes There”, o jaunėlis Matijas Van Heijningenas sužavėtas nepaprastu Karpenterio darbu sugalvojo susukti savają Padaro versiją. Džiaugiuosi, kad Heijningenas bent suprato, kad pasakoti tą pačią istoriją trečią kartą neverta ir nusprendė Padaro veiksmą atsukti trim dienom atgal.

Bet XXI amžius nebūtų toks komercinis, jei norvegų tyrimų stotyje nebūtų ir nuolatos pasaulį gelbėjančių amerikiečių. Jeigu Karpenteris bandė kurti paranoją ir sėti baimę remdamasis veikėjų psichika, tai Heijningenas susuko dar vieną “sugauk ir padek” tipo siaubiaką. Akį džiugina tik grakščiai groteskiška padaro lėlė ir dailus Mary Elizabeth Winstead veidelis, o režisierių galima pagerbti už detales, siejančias 2011 ir 1982-uosius.

Žiūrėkite jeigu norite pasigrožėti nuostabiu animatronikos spektakliu, esate didelis Padaro ar ateivių fanas, arba jus išsekino holivudinis šlamštas su tuščiom blondinėm ir blizgančiais berniukais.

7/10